Fòlsomo kultūrà, paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi devintame–aštuntame tūkstantmetyje prieš Kristų Šiaurės Amerikos Centrinėse ir Didžiosiose lygumose. Ši kultūra – vėlyvoji paleoindėnų (indėnai) kultūra. Pavadinta pagal 1926 J. Figginso aptiktą ir 1926–27 tyrinėtą 23 bizonų griaučių radimvietę netoli Folsomo miesto (Naujosios Meksikos valstija). Susiklostė iš Cloviso kultūros. Kelių šeimų grupės kūrė mažas laikinas gyvenvietes, kartais vienoje vietoje apsigyvendavo ilgam; Lingenmeierio gyvenvietėje (Kolorado valstija) aptiktas kultūrinis sluoksnis su atvirų židinių liekanomis, gyvūnų kaulais, dirbiniais.
Gyventojai vertėsi medžiokle (medžiojo bizonus, elnius, kalnų avinus), žvejyba, rinko maistą. Naudojo akmeninius iš titnago, čerto, obsidiano, chalcedono, kvarco padarytus dirbinius – įvairius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, peilius, grąžtus. Iš kaulo ir rago darė cilindrinius antgalius, adatas, karolius. Folsomo kultūrai būdingas 2–8 cm ilgio lapo pavidalo antgalis įgaubtu pagrindu su plokščiu išilginiu nuskėlimu vienoje, kartais abiejose pusėse, vadinamojo Folsomo tipo antgalis.
Folsomo tipo antgaliai
Dauguma kultūros radimviečių – laikinos medžiotojų stovyklos; Lipscomb’o stovykloje rasta apie 50 bizonų liekanų. Manoma, Folsomo kultūrą pakeitė Plano kultūra.
2674