fonograma

fonogramà (fono… + gr. gramma – užrašas), garsinės informacijos (kalbos, muzikos, kokio nors signalo) įrašas laikmenoje (kompaktinėje plokštelėje, magnetinėje ar kino juostoje), iš kurios tą informaciją galima atkurti. Skiriama analoginė (mechaninė, magnetinė, optinė) ir skaitmeninė fonograma. Mechaninė fonograma – minkšta medžiaga, pvz., variu, dengtame disko paviršiuje įrėžtas kintamo gylio, pločio ir žingsnio spiralinis griovelis, atitinkantis įrašyto garso dažnį, magnetinė fonograma – laikmenos sričių feromagnetinės medžiagos skirtingas įmagnetėjimas, atitinkantis įrašytą garsą, optinė fonograma – fotochemine medžiaga padengtoje juostoje šviesos spinduliais suformuoti takeliai, kurių skaidris ir plotis atitinka įrašytą garsą. Analoginis garso signalas įrašant gali būti keičiamas skaitmeninių duomenų srautu, užkoduotu dvejetainių skaičių kodu (skaitmeninė fonograma).