fononas

fonònas (gr. phōnē – garsas), kristalo gardelės virpesių energijos kvantas. Fononą galima laikyti laisvąja kvazidalele, kurios energija lygi ħω, o impulsas ħk; čia ħ = h/2π (h – Plancko konstanta), ω – gardelės normaliųjų virpesių dažnis, k – bangos vektorius. Fononų sukinys lygus nuliui, todėl jiems galioja Bose’s ir Einsteino statistika. Fononai sąveikauja tiek tarpusavyje, tiek su kitomis kvazidalelėmis, pvz., su laidumo elektronais, magnonais ir kitais, lemdami daugelį kietojo kūno savybių (pvz., šiluminę talpą, šiluminį plėtimąsi, šilumos ir elektrinį laidumą, magnetinę relaksaciją, superlaidžiąją būseną). 1929 apibrėžė I. Tammas.