fonotekà (fono… + gr. thēkē – saugykla), fonogramų (gramofono, kompaktinių plokštelių, magnetofono, įgarsintų kino filmų juostų, vaizdajuosčių) rinkinys, archyvas. Fonotekos fondų saugojimui būtinos sąlygos: pastovi patalpos temperatūra ir drėgnumas, speciali įranga (stelažai, stalčiai ir kita). Fonotekoje demonstruojami muzikos įrašai, transliuojamos radijo laidos, atliekami įvairūs tyrimai. Fonotekas turi valstybiniai archyvai, radijo ir televizijos stotys, kino studijos, kitos informaciją ir dokumentinę medžiagą kaupiančios įstaigos, mokyklos, privatūs asmenys. Lietuvoje didžiausios fonotekos yra Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijoje, Lietuvos centrinio valstybės archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyriuje.
1932