Fontainebleau (Fontenblò), miestas Prancūzijoje, Île‑de‑France’o administraciniame regione, apie 60 km į pietryčius nuo Paryžiaus.
15 950 gyventojų (2021). Fontainebleau komunos (savivaldybės) plotas 172 km2; didžiąją jos dalį užima Fontainebleau miškas – populiari paryžiečių poilsio vieta. Turizmas. Europos verslo administravimo institutas.
Architektūra
Karaliaus rūmai Fontainebleau (1527, architektai G. Le Bretonas, Ph. Delormeʼas, J. Bullantas; pasagos formos laiptai, 1649, architektas J. Ducerceau)
16–19 a. rūmų ir parko ansamblis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1981). Karalių rezidencija (dabar muziejus). Renesansiniai Karaliaus rūmai (1527, architektai G. Le Bretonas, Ph. Delorme’as, J. Bullantas, skulptorius G. Pilonas; išliko dalis vidurinių amžių pilies) su 5 kiemais (Ovaliniu, Baltojo žirgo), pasagos formos laiptais (1649, architektas J. Ducerceau), renesansiniu ir manieristiniu dekoru papuoštais Pranciškaus I (1541, dailininkas Rosso Fiorentino) ir Henriko II (1556, architektas Ph. Delorme’as, dailininkai F. Primaticcio, Niccolò dell’Abbate) flygeliais, puotų sale, ampyriniais apartamentais, Didžiuoju parteriu (1664, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as), angliškuoju parku (1812, kraštovaizdžio architektas Hutault); rūmuose gausi paveikslų galerija. 20 a. 6–7 dešimtmetyje rūmai rekonstruoti.
Istorija
Fontainebleau pilis pastatyta 1137 Liudviko VI Storojo. 13 a. Liudvikas IX išplėtė patalpas. Čia gimė ir mirė karaliai Pilypas IV ir Pranciškus I, gimė Liudvikas XIII. Pilyje 1685 Liudvikas XIV pasirašė Nantes’o edikto atšaukimą. Fontainebleau buvo imperatoriaus Napoleono I pagrindinė rezidencija; pilyje 1812–14 buvo kalinamas popiežius Pijus VII, kol nepasirašė Prancūzijos ir Romos konkordato. 1814 Fontainebleau Napoleonas I atsisakė sosto. Per II pasaulinį karą mieste veikė Vokietijos karinio junginio, 1947–67 – NATO generalinis štabas.
2271