Fontbouisse’o kultūra (Fonbuso kultūrà), vėlyvojo neolito ir eneolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinėje Pietų Prancūzijoje. Pavadinta pagal tyrinėtą Fontbouisse’o gyvenvietę (į rytus nuo Sommières’o, Gard’o departamentas). Susiklostė iš Ferrières’o kultūros. Žmonės gyveno atvirose ir įtvirtintose gyvenvietėse, kartais urvuose. Atvirose gyvenvietėse rasta 5–15 nedidelių akmeniniais pamatais pastatų su židiniais liekanų, jų viduje aptikta didelių indų, manoma, maisto atsargoms laikyti. Įtvirtintas gyvenvietes (Boussargues’ą, Le Grand Devois de Figaret) paprastai juosė netaisyklingo daugiakampio plano akmenų sienos su bokštais kampuose.
Gyventojai vertėsi gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste ir medžiokle, rinko maistą. Naudojo daugiausia titnaginius dirbinius, dažniausiai pagamintus iš nuoskalų – plokščiai retušuotus lapo pavidalo antgalius, gremžtukus, peilius, grąžtus, kirvius; rasta t. p. kaulo ir rago bei ankstyvųjų varinių dirbinių. Fontbouisse’o kultūrai būdinga keramika (daugiausia įvairūs pusiau apskritadugniai indai profiliuotu pakraščiu), puošta įrėžtais girliandų, kvadratų motyvais. Mirusieji dažniausiai laidoti nedeginti dolmenuose (laidojimo statiniuose; dolmenas), urvuose, uolose iškirstose kamerose, kartais – sudeginti dėžėse (cistose; cista); būdingi kolektyviniai kapai. Ši kultūra sunyko bronzos amžiaus pradžioje.
2674