foraminifèrai (Foraminifera), protistų tipas. 6 klasės. Apie 40 000 dabar gyvenančių ir išmirusių rūšių (gyvena apie 5000 rūšių). Daugiausia gyvena jūrų, rečiau gėlųjų ir apysūrių vandenų dugne; kai kurie foraminiferai – planktoniniai organizmai. Parazitinės formos retos. Kūną saugo kriauklė (kiautelis). Kriauklės forma įvairi (skersmuo 0,5 mm–6 cm, rečiau 10–16 cm); padengta kalcio druskomis, klintimis, siliciu, kai kurių foraminiferų – chitinu. Sudaryta iš vienos, 6–15, 30, rečiau iš kelių šimtų tarpusavyje susijungusių kamerų. Kriauklės sandara – pagrindinis foraminiferų sistematikos požymis. Citoplazma cirkuliuoja tarp kamerų per jose esančias angeles. Branduoliai vienas arba keli. Kriauklės turi vieną, dvi ar keletą išorinių angų, pro kurias į išorę išlindusios plonos siūliškos pseudopodijos sudaro tinklą. Pseudopodijomis foraminiferai gaudo maistą, šalina atliekas, juda. Minta detritu, protistais ir smulkiais daugialąsčiais gyvūnais. Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu.
a – Astrorhiza limicola, b – Discorbis vesiculasris, c – Globigerina sp., d – Lagena plurigena, e – Nodosaria hispida, f – Saccamina sphaerica, g – Textularia sagittula
Iš iškastinių foraminiferų žinomiausi fuzulinidai (Fusulinida; klestėjo karbone ir perme), numulitidai (Nummulitida; mezozojaus pabaigoje – kainozojaus pradžioje). Iš foraminiferų kriauklių nustatomas uolienų geologinis amžius. Foraminiferai yra indikatoriai ieškant naftos, iš jų susidariusios klintys naudojamos kaip statybinės medžiagos. Lietuvoje iškastinių foraminiferų aptinkama juros ir kreidos dariniuose.
1883