forfeitingas

forfetingas (angl. forfaiting), prekybos (paprastai eksporto) kreditavimas, kai bankas ar kita kredito įmonė perka vekselius, garantinius įsipareigojimus ir kitus skolos reikalavimus, susijusius su prekybos operacijomis. Dažniausiai parduodami ir perkami vekseliai, kuriuos akceptavo prekių pirkėjai (importuotojai). Prekių pardavėjas (eksportuotojas) kredito įmonei (bankui, forfeitingo įmonei) perleidžia savo reikalavimus pirkėjui (importuotojui) už pateiktas prekes. Kredito įmonė prekių pardavėjui iš karto sumoka visą pagal vekselius priklausančią sumą atskaičiusi palūkanas (jų dydis priklauso nuo prekių pirkėjo mokumo, jo nemokumo rizikos laipsnio, kredito termino, kreditų rinkos palūkanų normos dydžio) ir prisiima atsakomybę už skolos išieškojimą iš prekių pirkėjo (suėjus skolos mokėjimo terminui, paprastai reguliariomis įmokomis). Forfeitingas dažnai naudojamas, kai tiekiamos mašinos ir įrenginiai už didelę sumą ir mokėjimo terminas yra ilgas (nuo 1 iki 5–7 metų). Forfeitingas naudingas prekių pardavėjui (eksportuotojui): sumažėja jo debetinės įskolos (gautinos sumos), pardavėjas išvengia kliento nemokumo rizikos, pagreitėja kapitalo apyvarta, sąlygiškai paprasta įsipareigojimų perėmimo procedūra, nustatoma nekintama kredito palūkanų norma. Forfeitingas yra brangesnis už banko paskolą. Forfeitingo operacijos panašios į faktoringo operacijas. Forfeitingas paplitęs Šveicarijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.