formãcija (lot. formatio – pavidalo suteikimas, kūrimas), genetiškai susijusių uolienų kompleksas, susidaręs tam tikromis tektoninio režimo ir klimato sąlygomis dideliame plote per ilgą geologinio laiko intervalą. Formacijas sudaro tiek nuosėdinės, tiek metamorfinės, tiek magminės uolienos. Kiekviena nuosėdinė formacija siejasi su atitinkamu tektoniniu režimu ir su tam tikra geologine struktūrine zona. Skiriamos platforminių (tektoniškai pasyvių) ir tektoniškai aktyvių sričių formacijos. Platforminių sričių formacijų susidarymą lemia pagrindinės regiono klimatinės sąlygos, tektoniškai aktyvių formacijų susidarymą – tektoninis režimas. Nuosėdinių uolienų platforminių sričių formacijos skirstomos į terigenines, raudonspalves, karbonatines, baltosios kreidos, anglingas, evaporitines, eolines, glacialines ir kitas, tektoniškai aktyvių sričių formacijų – į flišo, molasų, grauvakų ir kitas. Magminių uolienų platforminių sričių formacijos skirstomos į trapų, kimberlitų, šarminių intruzijų ir kitas, tektoniškai aktyvių sričių – į spilitų‑keratofyrų, andezitų, ofiolitų, granitų, dioritų ir kitas. Metamorfinių uolienų formacijos skiriamos rečiau (pvz., gneisų, granulitų, čarnokitų formacijos). Kiekvieną formaciją sudaro tam tikras paragenetiškai susijusių ir tik jai būdingų facijų kompleksas (formacijos ir facijos ryšį galima tapatinti su uolienų ir jas sudarančių mineralų ryšiu). Formacijos ir facijų sąryšio dėsningumų nustatymas palengvina naudingųjų iškasenų paieškas.
2406