formatas

formãtas (pranc. format < lot. formo – suteikiu pavidalą), popieriaus lapo, knygos ar kito spaudinio, brėžinio, dokumento pavidalas, apibūdinamas tam tikrais matmenimis. Popieriaus formatas reglamentuojamas kiekvienoje šalyje galiojančiais standartais ir reiškiamas centimetrais, milimetrais, coliais. Ritininio popieriaus formatas apibūdinamas ritinio pločiu, lakštinio – lakšto pločiu ir aukščiu. Pvz., pagal ISO standartą, apipjaustyto lakštinio popieriaus formatas būna trijų serijų: A – kanceliarinis, spaudinių, brėžinių, B – tarpinis knygų ir kitų spaudinių, C – popieriaus gaminių (pvz., vokų). Pagrindinis standartinis formatas yra nulinis (A0, B0, C0); mažesnieji formatai gaunami didesniojo formato ilgesniąją kraštinę lenkiant pusiau, didesnieji – dvigubinant trumpesniąją. Visų standartinių formatų ilgesniosios ir trumpesniosios kraštinių santykis yra 2^1/2. Kartono lakštų formatas reglamentuojamas atskirais standartais. Spaudiniams ir kitiems gaminiams dažniausiai tiekiamas didesnio formato popierius, kad apipjaustytas atitiktų standartinį formatą. Knygos formatas dažniausiai rodo knygos bloko plotį ir aukštį (ilgį) milimetrais, pvz., 145 × 215, kartais – kokio spaudos popieriaus lakšto centimetrais dalį užima knygos puslapis (į kiek dalių lankstomas lakštas), pvz., 60 × 90/16. 15–18 amžiuje knygos formatas buvo vadinamas bibliografiniu ir rodė, į kiek dalių sulenktas popieriaus lakštas; žymėtas sutartiniais simboliais, pvz., 1° (in plano) – lapas nesulenktas, 2° (in folio) – sulenktas į 2 dalis, 4° (in quarto) – į 4 dalis, 8° (in octavo) – į 8 dalis, 12° (in duodecimo) – į 12 dalių, 16° (in sedecimo) – į 16 dalių. Nuo 19 amžiaus imta naudoti vadinamąjį bibliotekinį formatą, kuris rodo sutartinį nugarėlės aukštį, pvz., iki 20 cm aukščio – 16° formatas, 20–25 cm – 8° formatas, 25–35 cm – 4° formatas, daugiau kaip 35 cm – 2° formatas.

509