Maginot fortas Prancūzijoje (1939)
Devintasis fortas
fòrtas (lot. fortis – stiprus), 18 a.–20 a. pradžios gynybinis ilgalaikis fortifikacijos statinys, dažniausiai tvirtovės arba lauko įtvirtintos pozicijos dalis. Atvirasis fortas užimdavo 4–5 ha plotą, turėjo 1–2 žemės pylimus, prieš kuriuos buvo grioviai. Už pylimų buvo išdėstomi artilerijos pabūklai ir įrengiamos priedangos gynėjams. Uždarasis fortas buvo statomas iš sustiprinto plytų ir akmenų mūro (nuo 19 a. iš betono, gelžbetonio) su ambrazūromis pabūklams, požeminiais aukštais, bokštais. 19 a. pradžioje atsirado bastionų sistemos fortai (pvz., prancūzų fortą sudarė 4–5 bastionai, kuriuose būdavo po 40–50 artilerijos pabūklų). 19 a.–20 a. pradžioje žiedinei gynybai miestai buvo apjuosiami fortų grandine ir vadinami tvirtovėmis (pvz., Kaunas). Po I pasaulinio karo fortai buvo statomi įtvirtintuose rajonuose ir linijose (pvz., Maginot, Mannerheimo).
Per II pasaulinį karą fortai kai kur dar naudoti miestų gynybai. Lietuvoje Kauno tvirtovėje 19 a. pabaigoje pastatyti 8 fortai, 20 a. pradžioje pastatytas dar 1 fortas (Devintasis fortas).
645