fortepijõnas (vok. Fortepiano < it. forte – stipriai, garsiai + piano – tyliai), muzikos instrumentas – klavišinis mušamasis chordofonas.
Fortepijono sandara
fortepijonas
Turi aptakų sparno pavidalo medinį korpusą su rezonansine plokšte (rezonatorius) dugne, plaktukų mechanizmą ir horizontalioje plokštumoje ištemptas plieno stygas. Garsai išgaunami spaudant klavišus. Su klaviatūra sujungti plaktukai užgauna stygas. Klavišas t. p. pakelia ir nuleidžia dusliklį (dempferį), kuris slopina stygų virpesius. Fortepijonas turi 2–3 pedalus. Dešiniuoju pedalu galima visus dusliklius pakelti nuo stygų, kairiuoju – nuslopinti garsą ir suminkštinti jo tembrą. Viduriniu pedalu (jį turi kai kurie koncertiniai fortepijonai) pratęsiamas kai kurių garsų ar akordų skambesys. Šiuolaikinio fortepijono diapazonas 7,25 oktavos (A2–c5), kai kurių modelių – 8 oktavos (C2–c5).
Fortepijonai dirbami įvairių dydžių: kabinetiniai, pusiau koncertiniai, arba saloniniai koncertiniai (2,6 m ilgio), ir didieji koncertiniai (3,1 m ilgio). Koncertiniai fortepijonai kartais vadinami rojaliais (pranc. royal – karališkas).
Istorija
Fortepijono prototipas – klavikordas, išrastas 14 a. pabaigoje. Fortepijono išradėju laikomas B. Cristofori. Jis 1709–11 Florencijoje padirbo instrumentą, kurio konstrukcija buvo panaši į dabartinio fortepijono. Maždaug tuo pat metu fortepijoną padirbo J. Mariusas (1716 Prancūzijoje) ir C. G. Schröteris (1717 Vokietijoje). Labiausiai paplito B. Cristofori konstrukcijos fortepijonai. Juos tobulino vokiečių meistrai G. Silbermannas, A. Steinas, J. A. Streicheris. 1821 S. Érard’as Paryžiuje padirbo fortepijoną su vadinamąja dviguba repeticija. 19 a. pradžioje I. Hawkinsas Filadelfijoje sukūrė fortepijono variantą su vertikaliu mechanizmu – pianiną. 19 a. viduryje pradėjo veiklą fortepijonų gamybos bendrovės, veikiančios iki šiol: Steinway (Niujorke), Blüthner (Leipcige), Bechstein (Berlyne).
Fortepijonai Lietuvoje
Lietuvoje fortepijonai atsirado 18 a. pirmoje pusėje. Vieną pirmųjų G. Silbermanno konstrukcijos fortepijonų į Gedučių dvarą (dabar Pakruojo rajono savivaldybė) atsivežė T. Grotthussas. Fortepijonai ir jo atmainos (ypač pianinas) labiau paplito nuo 19 amžiaus. Apie 1840 pradėta fortepijonus gaminti ir Lietuvoje. 19 a. antroje pusėje Vilniuje veikė kelios fortepijonų dirbtuvės.
rojalis
L: M. Azizbekova Fortepijono menas Vilniuje 1863–1915 metais Vilnius 1998, Fortepiannoe iskustvo v muzikal′noj žizni Vil′njusa (1‑aja polovina 19 v.) Vilnius 1976; P. Zimin Istorija fortepiano i ego predšestvennikov Moskva 1968.
1860