fosforitas

fosforito konkrecija

fosfortas, polimineralinė nuosėdinė uoliena, susidariusi iš amorfinių arba mikrokristalinių apatito atmainų (dažniausiai karbonatų ir fluorapatito). Fosforo pentoksido (P₂O₅) būna daugiau kaip 18 %, kitą fosforito dalį sudaro dolomitas, kalcitas, glaukonitas, kvarcas, piritas, organinės medžiagos. Labiausiai paplitęs konkrecijos formos fosforitas (gniutulai, oolitai, sferolitai). Spalva juoda, pilka, žalsva, geltona. Fosforitas susidaro jūriniuose baseinuose biocheminių ir cheminių procesų metu (fosforito konkrecijos) arba jūrinių nuosėdų diagenezės metu (sluoksniniai telkiniai), rečiau iš organizmų fosfatinių skeletų sankaupų (organinės kilmės telkiniai). Naudojamas trąšų gamybai. Didžiausi fosforito telkiniai yra Maroke, Tunise, Alžyre, Kazachijoje, Estijoje. Lietuvoje fosforito yra įvairių geologinių laikotarpių sluoksniuose, sudaro įvairaus dydžio pavienes konkrecijas. Lietuvos pietinėje dalyje, viršutinės kreidos cenomanio aukšto pade (150–200 m gylyje), aptikta 0,1–0,5 m storio vadinamoji fosforitinė plyta, kurioje 3–5 cm skersmens fosforito konkrecijos (sudaro iki 60 % viso sluoksnio) sucementuotos fosfatiniu karbonatiniu cementu; P₂O₅ kiekis šiame sluoksnyje apie 14 %.

2961