fosforo rūgštis
fòsforo rūgšts, ortofosfãto rūgšts, deguoninė neorganinė rūgštis H3PO4. Vienas seniausiai žinomų fosforo junginių. Bespalviai higroskopiški kristalai. Lydymosi temperatūra 42,35 °C, tankis 1870 kg/m3. Gerai tirpsta vandenyje (su vandeniu maišosi bet kokiu santykiu), nenuodinga. 200–300 °C temperatūroje lėtai virsta difosforo rūgštimi. Sudaro neutraliąsias druskas fosfatus ir rūgščiąsias druskas – divandenilio ir monovandenilio fosfatus, arba hidrofosfatus. Laboratorijoje gaminama oksiduojant fosforą azoto rūgštimi. Pramonėje gaminama ekstrakciniu būdu gamtinius fosfatus veikiant sieros rūgštimi arba terminiu būdu gamtinius fosfatus redukuojant iki fosforo, jį deginant oro arba deguonies pertekliuje ir susidariusį fosforo oksidą P2O4 tirpinant vandenyje. Pakaitinus fosforo rūgštis sąveikauja (ribotai) su metalais, silpnas oksidatorius, kaitinama neskyla. Fosforo rūgštis naudojama fosforo trąšų, fosfatų gamyboje, metalams (pvz., geležiai, cinkui) fosfatuoti, kaip elektrocheminio ir cheminio poliravimo tirpalų (su sieros ar chromo rūgštimi) sudedamoji dalis. Maisto pramonėje fosforo rūgštis naudojama kaip citrinų rūgšties pakaitalas, ja valomas cukraus sirupas. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 1 mg/m3.
9