fosgènas (gr. phōs – šviesa + genos – giminė, kilmė), karbonil(di)chlordas, COCl2, karbonato rūgšties dichloranhidridas. Bespalvės, pūvančių vaisių arba suplėkusio šieno kvapo dujos. Molekulinė masė 98,92. Lydymosi temperatūra –118 °C, virimo temperatūra 7,56 °C, tankis 1381 kg/m3. Blogai tirpsta vandenyje, gerai – organiniuose tirpikliuose. Būdingos karboksirūgščių cheminės savybės: vandenyje hidrolizuojasi, su amoniaku sudaro karbamidą ir amonio chloridą, su aminais – alkil‑ arba arilkarbamidus arba izocianatus: HCl + RNCO RNH2·HCl Cl2CO RNH2 (RNH)2CO + HCl. Su alkoholiais sudaro chlorformiatus ir karbonatus, su karboksirūgščių druskomis – karboksirūgščių anhidridus. Šildomas su metalų oksidais sudaro metalų halogenidus, veikiamas dialkilarilaminais – di‑(dialkilaminoaril)ketonus (dažiklių sintezės žaliava). Gaunamas anglies monoksidą ir chlorą leidžiant pro aktyvintąją anglį, oksiduojant polichlorangliavandenilius. Naudojamas polikarbonatams, karbamidui ir jo dariniams, izocianatams, bevandeniams metalų chloridams, tirpikliams, vaistams, pesticidams sintetinti. Kaupiasi organizme. Sąlyginė ribinė apsinuodijimo dozė įkvėpus 0,24 mg·min/l, žalojamoji – 0,5–0,6 mg·min/l, mirtinoji – 3,2 mg·min/l. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 0,08 mg/m3. Slaptasis fosgeno veikimo periodas 2–8 h. Apsaugos priemonė – dujokaukė. Per I pasaulinį karą naudotas kaip kovinė dusinamoji medžiaga.

645

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką