Fòsnos kultūrà, paleolito pabaigos ir mezolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 9800–4800 pr. Kr. dabartinėje Pietvakarių Švedijos ir Pietų bei Pietvakarių Norvegijos teritorijoje. 1929 išskyrė A. Bjørnas. Siejama su Skandinavijos pusiasalio pietvakarinės dalies apgyvendinimu; pirmiausia buvo apgyventa Švedijos pietvakarinė dalis. Ankstyviausi šios kultūros paminklai analogiški Ahrensburgo kultūros paminklams. Fosnos kultūros ankstyvuoju laikotarpiu gyvenvietės kurtos jūrų (fjordų) pakrantėse, vėliau, šiltėjant klimatui, ir žemyne. Gyvenvietės nedidelės. Žmonės gyveno mažuose lengvos konstrukcijos keturkampio ir ovalaus plano antžeminiuose pastatuose, kartais jų apatinė dalis ar asla – akmeninė. Pajūrio gyvenviečių gyventojai vertėsi jūros žinduolių (ruonių) medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu, žemyninių – medžiojo šiaurinius elnius, briedžius, stirnas, šernus, žvejojo gėluose vandenyse ir rinko maistą. Naudojo daug akmeninių dirbinių: Norvegijoje daugiausia gaminti iš kvarco ir kvarcito, Švedijoje – iš titnago.
Fosnos kultūros titnagininiai dirbiniai: 1, 2 – vienašoniai įkotiniai antgaliai, 3, 4 – kreivosios trapecijos
Fosnos kultūros ankstyvajam laikotarpiui būdingi įkotiniai ir Zonhoveno tipo antgaliai. Viduriniu laikotarpiu plito mikrolitai su įstrižai retušuotu galu ir statmenai retušuota nugarėle, smulkūs vienašoniai įkotiniai antgaliai, vėlyvuoju – išplito įvairių tipų trapecijos, tačiau beveik nebenaudota įkotinių antgalių. Visais šios kultūros laikotarpiais gausiai naudoti iš skelčių ir nuoskalų gaminti gremžtukai, rėžtukai, grąžtai, peiliai, kirveliai. Fosnos kultūra gimininga Komsos kultūrai.
2674