fotochèminė reãkcija, cheminė reakcija, vykstanti dėl šviesos poveikio. Fotocheminę reakciją sužadina įkaitusių kūnų, t. p. ir Saulės, lazerio ir kitų šviesos šaltinių skleidžiamos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis apie 100–1500 nm. Medžiagos molekulė, sugėrusi šviesos kvantą, pereina iš pagrindinės į sužadintąją (didesnės energijos) būseną. Tokia sužadinta molekulė gali dalyvauti cheminėje reakcijose (pirminė fotocheminė reakcija). Molekulės reaktyvumą lemia ne tik padidėjusi jos energija, bet ir vidinis molekulės elektronų persiskirstymas (dėl to pakinta molekulės rūgštinės ir bazinės, oksidacinės‑redukcinės savybės). Fotocheminė reakcija vyksta pakopomis. Per pirmąją pakopą susidarę aktyvūs tarpiniai junginiai reaguoja tarpusavyje arba su kitomis molekulėmis – vyksta polimerizacija, oksidacija (antrinė fotocheminė reakcija). Pirminei fotocheminei reakcijai sukelti pakanka, kad molekulė sugertų 1 šviesos kvantą (vienfotonė fotocheminė reakcija). Kartais dalis šviesos sužadintų molekulių nereaguoja, tačiau molekulėms pereinant į pagrindinę būseną spinduliuoja šviesą (liuminescencija). Pirminė fotocheminė reakcija vyksta labai greitai (molekulė sužadinama per 10–15 s). Sužadintos organinės molekulės, turinčios daugiagubųjų ryšių ir aromatinių žiedų, gali būti singletinės ir tripletinės būsenos: singletinėje būsenoje molekulė išbūna 10–8 s, tripletinėje – 10–5–10–4 s (skysčių) arba iki 10 s (kietųjų kūnų, pvz., polimerų). Norint išaiškinti konkrečios fotocheminės reakcijos mechanizmą reikia žinoti reaguojančių medžiagų sužadintosios būsenos prigimtį ir galimus jų dezaktyvavimo būdus. Pagal cheminį kitimo pobūdį fotocheminės reakcijos skirstomos į skilimo (A° → A + B), jungimosi (A° + B° → AB), persigrupavimo, elektrono pernašos (A°B → A+B–) ir sensibilizuotąsias. Svarbiausios fotocheminės jungimosi reakcijos yra fotosintezė, fotodimerizacija, fotokondensacija. Saulės šviesos sukeltos fotocheminės reakcijos vyksta atmosferoje, pvz., ozono O3 susidarymas iš deguonies O2 molekulių. Fotocheminėmis reakcijomis naudojamasi organinėje sintezėje (veikiant šviesai iš cikloheksano nitrinimo būdu gaminamas kaprolaktamas, polikondensuojant metilmetakrilatą – organinis stiklas), fotochrominių medžiagų, lazerių gamyboje, mikroelektronikoje.
2415