fotodinaminės terapijos taikymas gydant odos vėžį: a – recidyvas po spindulinio gydymo, b – tas pats ligonis pritaikius fotodinaminę terapiją
fotodinãminė terãpija (foto… + dinamika), gydymo lazeriu metodas, paremtas šviesai jautrių medžiagų – porfirinų – savybe selektyviai kauptis navikiniuose ar kituose greitai proliferuojančiuose audiniuose. Taikoma onkologijoje piktybiniams navikams gydyti. Ligoniui į veną suleidžiama fotosensibilizatoriaus, dažniausia hematoporfirino (HpD), kuris po tam tikro laiko susikaupia vėžinėse ląstelėse. Apšvietus naviką reikiamo bangos ilgio lazerio šviesa hematoporfirinas sugeria fotoną ir suaktyvina šalia esančias deguonies molekules. Sužadintas deguonis aktyviai reaguoja su ląstelės citoplazmos ir organelių membranose esančiomis medžiagomis, vyksta fotocheminės reakcijos, per kurias žūsta navikinės ląstelės. Gretimas sveikas audinys mažai pažeidžiamas. Fotodinaminės terapijos taikymą onkologijoje riboja mažas (iki 2 cm) raudonos lazerio šviesos, aktyvinančios hematoporfiriną, skvarbos gylis. Fotodinaminei terapijai jautrūs visų histologinių tipų navikai, net ir tie, kurie atsparūs spinduliniam gydymui ar chemoterapijai. Fotodineminę terapiją 1976 pirmasis pritaikė T. Dougherty (Jungtinės Amerikos Valstijos), 1989 fotodinaminė terapija pradėta taikyti Lietuvoje. 1993 Lietuvos onkologijos centre įkurta Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorija.
1941