fotònas (gr. phōs, kilm. phōtos – šviesa), elementarioji dalelė, neturinti elektros krūvio ir rimties masės; elektromagnetinio lauko kvantas. Fotonas neturi antidalelės (jai tapatus). Fotono sukinio kvantinis skaičius (sukinys) lygus vienetui, todėl fotonas yra bozonas, jam galioja Bose’s ir Einsteino statistika. Visose atskaitos sistemose (bet kurio stebėtojo atžvilgiu) fotonas juda šviesos greičiu vakuume (žymima c). Judančio fotono masė m = E/c2, energija E = pc = hf, judėjimo kiekis p = hf/c; čia h – Plancko konstanta, f – elektromagnetinės spinduliuotės bangos dažnis. Fotonas yra stabili dalelė, jos gyvavimo trukmę lemia sąveika su kitomis dalelėmis. Per tas sąveikas fotonas arba atsiranda, arba išnyksta. Turėdamas masę fotonas dalyvauja ir gravitacinėje sąveikoje. Fotonų sąveikų teorija yra kvantinė elektrodinamika. Pagal elektromagnetinės ir silpnosios sąveikos bendrą teoriją, fotonas yra vienas iš keturių sąveiką pernešančių tarpinių vektorinių (turinčių sukinį) bozonų, vienintelis neturintis rimties masės.
Fotono, kaip šviesos dalelių, idėją pirmasis 1905 iškėlė A. Einsteinas, aiškindamas fotoefektą, terminą 1929 pradėjo vartoti G. N. Lewisas.
2489