fotoperiodzmas (foto… + periodas), augalų reakcija į dienos ir nakties trukmės santykį. Augalų vystymasis ir žydėjimo laikas priklauso ne tik nuo šviesos intensyvumo, bet ir nuo šviesos bei tamsos tarpsnių trukmės santykio per parą. Šviesos ir tamsos kaita augalams sukelia tam tikrus vystymuisi būtinus fiziologinius ir morfologinius pokyčius. Augalai, kilę iš tropinės ir subtropinės klimato juostos (sojos, kukurūzai), žydi, kai yra trumpa diena (mažiau kaip 14 h) ir ilga naktis. Tokie augalai vadinami trumpadieniais. Ilgadieniai, kilę iš vidutinės klimato zonos (kviečiai, avižos), pražysta tuo greičiau, kuo ilgesnė diena (jos trukmė daugiau kaip 14 h) ir trumpesnė naktis. Yra augalų, kurių trumpadieniškumas (grikiai) arba ilgadieniškumas (žirniai) toks neryškus, kad jie laikomi neutraliais. Augalų vystymuisi svarbus ne tik šviesos bei tamsos tarpsnių santykis, bet ir šviesos spektrinė sudėtis; ypač didelis raudonosios ir infraraudonosios spinduliuotės poveikis. Pirmoji augalų žydėjimą ir kitus fiziologinius procesus skatina, antroji – stabdo. Į fotoperiodinį dirginimą augalas reaguoja būdamas tam tikros vystymosi fazės. Atitinkamas fotoperiodizmas augalams būdingas tik trumpą laiką. Fotoperiodinio poveikio akceptorius yra lapai. Nuo fotoperiodinio dirginimo priklauso ne vien žydėjimas, bet ir požeminių stiebų morfologiniai pokyčiai bei kitų augalo organų susidarymas, pvz., kai kurios bulvių veislės mezga gumbus, kai diena sutrumpėja, o svogūnai geriausiai auga, kai diena ilga. Nuo dienos ir nakties trukmės santykio priklauso lapų, ūglių augimas, fotosintezė. Į fotoperiodizmą atsižvelgiama aklimatizuojant augalus, pražydinant gėles. Nuo šviesos tarpsnių trukmės per parą bei sezoną iš dalies priklauso ir gyvūnų aktyvumas (aktyvumo ciklas). Fotoperiodizmą 1920 ištyrė W. Garneris ir H. Allardas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
2544