fotorealizmas
F. Gertsch. Medici (dispersija, 1971, Moderniojo meno muziejus Vienoje)
fotorealzmas (foto… + realizmas), hiperrealzmas (hiper… + realizmas), superrealzmas (super… + realizmas), postmodernistinės dailės kryptis. Susiformavo 20 a. 7 dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, plėtotas iki 8 dešimtmečio vidurio. Vakarų Europoje vartoti hiperrealizmo (dažniausiai Prancūzijoje), superrealizmo (dažniausiai Didžiojoje Britanijoje) terminai. Tapoma pagal nuotraukas ar skaidres (išdidinti atvaizdai projektuojami ant drobės), preciziškai imituojamos fotografinio vaizdo savybės: ryškumas (vienodu intensyvumu vaizduojama figūros, daiktai ir jų atspindžiai), tolygus visų detalių fiksavimas, kadravimas. Būdinga lygūs, blizgūs paveikslų paviršiai, dideli planai, natūralaus ir dirbtinio apšvietimo efektai. Tapoma aliejumi, akrilu, fluorescuojančiais dažais, naudojamas aerografas.
Fotorealizmo pagrindinė tema – šiuolaikinis Vakarų žmogus, jo civilizacinė aplinka. Vaizduojami dažniausiai urbanistiniai peizažai – parduotuvių, kavinių, degalinių, reklamos skydų, dangoraižių stiklo fasadų, vitrinų motyvai, kuriami tikrovės vaizdai. Žymesni fotorealizmo tapytojai: Johnas Saltas (1937–2021, Didžioji Britanija), M. Morley, Chuckas Close’as (1940–2021), Don Eddy (g. 1944), Robertas Cottinghamas (g. 1935), R. T. McLeanas, Robertas Bechtleʼis (1932–2020; visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Alexas Colville’is (1920–2013, Kanada), Raymondʼas Hainsas (1926–2005), J. Monory (abu Prancūzija), Franzas Gertschas (1930–2022, Šveicarija). Sukurta fotorealistinių skulptūrų – natūralistinių muliažų, vaizduojančių natūralaus dydžio namų šeimininkes, darbininkus (žymesni skulptoriai: J. L. De Andrea, D. Hansonas, abu Jungtinės Amerikos Valstijos), grafikos kūrinių, šilkografijos. Surengta fotorealizmo parodų, tarp jų – Paryžiuje (Amerikiečiai hiperrealistai, europiečiai realistai 1974); 1972 parodos Documenta Kasselyje ekspozicijos didžiąją dalį sudarė fotorealizmo kūriniai.
2635