Fourier integralas (Furj integrãlas), neperiodinės funkcijos f(x), apibrėžtos intervale (–∞, +∞), absoliučiai integruojamos (t. y. konverguoja) ir dalimis diferencijuojamos, netiesioginis integralas . Lygybė galioja, kai f(x) taške x yra tolydi. Trūkio taške kairėje pusėje vietoj f(x) imama (f(x +0) + f(x – 0)). Fourier integralas taikomas matematinės fizikos ir funkcinės analizės įvairiems uždaviniams spręsti. 1811 pirmąkart pavartojo J. Fourier.