fovizmas

H. Matisse. Natiurmortas su raudonu kilimu (aliejus, 1906, Tapybos ir skulptūros muziejus Grenoblyje; © LATGA / Succession H. Matisse, 2020)

fovzmas (pranc. fauvisme < fauve – laukinis žvėris), 20 a. pradžios prancūzų modernistinės tapybos kryptis. 1905 Rudens salone Paryžiuje surengta paroda, kurią dailės kritikas L. Vauxcelles’is pavadino laukinių žvėrių narvu (iš to kilo krypties pavadinimas). Fovizmui susiformuoti turėjo įtakos impresionizmo, simbolizmo, primityvioji dailė, remtasi P. Gauguino, V. van Gogho, P. Cézanne’o, neoimpresionistų (neoimpresionizmas), Afrikos ir Okeanijos tautų meno raiškos principais.

Atsisakę realistinio vaizdavimo, tradicinio iliuzionizmo, plastinės formos modeliavimo, šešėliavimo efektų, dailininkai kūrė sąlygiškus vaizdus, siekė ryškaus plastinio įspūdžio. Būdinga šventiški, dažnai egzotiški vaizdai, vyrauja grynų, vaiskių spalvų koloritas, kontrastingi, ryškūs disonansiniai jų deriniai, dekoratyvios plokščios formos, deformacija, emocingumas, ekspresyvi ritmika. Pirmąsias fovistines kompozicijas nutapė H. Matisse’as (apie jį būrėsi kiti fovistai), A. Marquet. Žymiausi kūrėjai: A. Derainas, R. Dufy, G. Braque’as, M. de Vlaminckas, G. Rouault. Fovizmas labai paveikė 20 a. tapybos raidą, ypač vokiečių ekspresionistų (ekspresionizmas) kūrybą.

A. Marquet. Mugė Havre (aliejus, 1906, Dailės muziejus Bordeaux)

Lietuvoje

Lietuvoje savitai transformuotų fovizmo bruožų yra A. Galdiko, A. Gudaičio, A. Samuolio ir kitų dailininkų kūryboje.

525