Prešeren France (Francė Prešèrenas) 1800 12 03Vrbas 1849 02 08Kranj, slovėnų poetas. Rašė ir vokiečių kalba. 1828 Vienos universitete baigė teisę. Vertėsi teisine praktika (Liublianoje, nuo 1846 Kranjyje).
Parašė istorinę poemą Krikštas Savicoje (Krst pri Savici 1836, pasakojama apie krikščionybės įvedimą Karantanijoje 8 amžiuje). Sukūrė sonetų ciklus Sonetų vainikas (Sonetni venec, pagrindinės temos – meilė be atsako ir meilė Tėvynei, rūpestis dėl jos laisvės, remiamasi Orfėjo mitu, keliama idėja, kad poezijos misija yra tautos suvienijimas ir patriotizmo įkvėpimas), Nevilties sonetai (Sonetje nesreče, abu 1834), baladžių (Vandenis / Povodni mož 1825), elegijų (Atsisveikinimas su jaunyste / Slovo od mladosti 1828), satyrinės poezijos (Merginoms / Die Mädchen 1827, Naujas rašymas / Nova pisarija 1831, pašiepė didaktinę poeziją ir neestetinių utilitaristinių nuostatų aukštinimą joje), gazelių, epigramų. F. Prešerenas poeziją publikavo spaudoje (Illyrisches Blatt, ėjo 1819–49, Kranjska čbelica, ėjo 1830–33 ir 1848), 1847 išleido knygą Poezija (Poezíje). Ištobulino soneto formą. Kūriniuose reiškiama patriotinės nuostatos, aukštinama laisvė, demokratija ir kiti humanistiniai idealai, yra klasicizmo, romantizmo, antikinės, italų Renesanso poezijos elementų. F. Prešereno kūryba turėjo įtakos slovėnų literatūrinės kalbos raidai, tautinės savimonės stiprėjimui. Jo eilėraštis Tostas (Zdravljica 1844), kuriame išreikšta tautos išsivadavimo ir demokratiškumo idėja, nuo 1989 yra Slovėnijos himnas.
France Prešeren (dailininkas F. Kurz zum Thurn und Goldenstein, aliejus, 1850, Nacionalinė universitetinė biblioteka Liublianoje)