Francesco Robba

Robba Francesco (Frančeskas Robà) apie 1698 05 01Venecija 1757 01 24Zagrebas, slovėnų skulptorius. Italas. Baroko atstovas. 1711–1716 mokėsi privačiai Venecijoje. Nuo 1720 gyveno Slovėnijoje: 1721–1751 – Liublianoje ir jos apylinkėse (buvo žymiausias skulptorius Liublianoje), nuo 1752 – Zagrebe. Dirbo didžiausioje Liublianoje L. Mislejaus skulptūros studijoje, po jo mirties ją perėmė. Ankstyvojoje kūryboje ryški mokytojo įtaka, vėlesnė kūryba (nuo maždaug 1730) meistriškesnė, emocingesnė, išraiškingesnė, skulptūros dažnai manieristinių proporcijų, svarbus draperijos vaidmuo. Daugiausia naudojo marmurą. Sukūrė altorių, juose ryšku A. Pozzo įtaka (Šv. Jokūbo bažnyčios, 1736, Švč. Trejybės bažnyčios, 1744, Šv. Mikalojaus katedros, 1750, pranciškonų Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios, maždaug 1750, visi Liublianoje, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedros Zagrebe, 1757), interjero skulptūrų (Šv. Jokūbo bažnyčios Liublianoje, 1736), antkapių, epitafijų, paminklų (Švč. Trejybė Liublianoje, 1723), portretinių skulptūrų, fontanų (Trijų Krainos upių fontanas, dar vadinamas Robbos fontanu 1751, Narcizo fontanas, abu Liublianoje). F. Robba paveikė baroko sklaidą regione.