Franchti urvas
Franchti urvas (Fránchčio ùrvas), urvas Graikijoje, Peloponese, Argolidės pusiasalio pietrytinėje pakrantėje, į šiaurės vakarus nuo Porto Chelio. Frankti urvą 1967–1979 tyrinėjo T. W. Jacobsonas. Urve gyventa 20 000–3000 prieš Kristų. Frankti urvas nuosekliai stratigrafuotas ir datuotas, jo tyrimais nustatyta šiame regione gyvenusių bendruomenių raida – nuo medžiotojų iki žemdirbių ir gyvulių augintojų. Urve rasta ir bronzos amžiaus bei klasikinio laikotarpio dirbinių; pastaruoju laikotarpiu Franchti urvas, manoma, naudotas kulto tikslams. Aptikta kapų: mezolite mirusieji laidoti sudeginti ir nedeginti be įkapių, neolite – nedeginti su skurdžiomis įkapėmis ar be jų. Skiriami 5 laikotarpiai.
Vėlyvojo paleolito laikotarpiu (20 000–9600 prieš Kristų) urve gyveno medžiotojai (aptikta laukinio asilo, stumbro, šerno, tauriojo elnio, kalnų ožio kaulų), kurie dar žvejojo ir rinko maistą (manoma, nuo apie 12 000 prieš Kristų vartoti laukiniai lęšiai, vikiai, pistacijos, migdolai, nuo apie 11 500 prieš Kristų – avižos ir miežiai). Naudojo akmeninius dažniausiai iš čerto ir titnago gamintus antgalius, gremžtukus, rėžtukus, peilius, ašmenėlius.
Mezolite (9600–6800 prieš Kristų) padidėjo augalinio maisto (laukinių pistacijų, migdolų, kriaušių, žirnių, miežių ir avižų) reikšmė, nuo apie 8000 prieš Kristų, jūrai apsėmus gretimas teritorijas, imta vartoti jūrų fauną. Įrankius gaminta daugiausia iš obsidiano; išplito mikrolitai, pradėta naudoti akmeninius trintuvus.
Ankstyvajame neolite (6800–5800 prieš Kristų) pradėta auginti naminius gyvūnus (avis, ožkas) ir dvigrūdžius kviečius, dvieilius miežius ir lęšius. Šio laikotarpio kultūriniuose sluoksniuose rasta šlifuotų akmeninių kirvių, titnaginių pjautuvų ašmenų, akmeninių trinamųjų girnų, kaulinių kabliukų, smaigų, diržo apkalų plokštelių. Aptikta ankstyvosios keramikos – siauraangių puodynių ir gilių dubenų. Padidėjo gyventojų skaičius; dalis jų įsikūrė į šiaurės vakarus nuo Franchti urvo (Paralios gyvenvietė).
Viduriniame neolite (5800–5300 prieš Kristų) naudota gerai išdegta keramika; dalis indų raudonai rusvai dažytu (glazūruotu) paviršiumi, kai kurie puošti baltais, dažniausiai linijiniais ornamentais, kiti indai – prastesni, nepuošti (manoma, maistui virti). Radiniai priskiriami Sesklo kultūrai. Pradėta veisti kiaules ir auginti vienagrūdžius kviečius.
Vėlyvajame neolite (5300–3200 prieš Kristų) keramika tapyta mangano oksidais. Atsirado juodoji keramika, dažniausiai tapyta baltais spiraliniais ar meandriniais (meandras) ornamentais. Dauguma įrankių gaminti iš atsivežtinio obsidiano. Iš pradžių naudoti antgaliai su užbarzdomis ir įkotėmis, vėliau – dideli trikampiai antgaliai. Radiniai priskiriami Diminio kultūrai. Pradėta auginti stambiuosius galvijus.
2674