Bacon Francis (Fransis Bekonas, Bèkonas) 1561 01 22Londonas 1626 04 09Londonas, anglų filosofas, valstybės veikėjas. Naujųjų laikų empirizmo bei eksperimentinio mokslo pradininkas. 1603 suteiktas riterio titulas.
Gyvenimo faktai
1573–76 studijavo Kembridžo universitete. Advokatas (1582). Nuo 1584 Bendruomenių Rūmų narys. 1607 paskirtas generaliniu prokuroru, 1617 – lordu didžiojo antspaudo saugotoju. 1618–21 Anglijos lordas kancleris, baronas (1618). Apkaltintas kyšininkavimu ir nuteistas, 1624 bausmė dovanota.
Mokslų klasifikacijos ir metodologijos veikalai
F. Baconas siekė reformuoti mokslų klasifikaciją ir metodologiją. Tam skirtas veikalas Didysis mokslų atnaujinimas (Instauratio magna scientiarum 6 d.; nebaigtas). Parašė veikalus: Naujasis organonas (Novum organum 1620, lietuvių kalba 2004), Apie mokslų vertingumą ir praturtinimą (De dignitate et augmentis scientiarum 1623). Juose kritikuodamas scholastinę logiką bei silogistinį metodą akcentavo praktinę mokslinio patyrimo svarbą. Anot F. Bacono, metodas, leidžiantis pasiekti tikrąjį pažinimą, yra indukcija. Skyrė tris šio mokslinio tyrimo pakopas: gamtos reiškinių stebėjimas ir gretinimas, duomenų apibendrinimas ir sisteminimas, išvadų patikrinimas eksperimentu. Tikslo sąvoką moksle bandė pakeisti priežasties sąvoka.
Sero Franciso Bacono, Verulamo barono, Saint Albanso vikonto portretas (dailininkas W. Larkinas, aliejus, apie 1617, Oksfordo universiteto Švč. Trejybės koledžas
Mokslų skirstymas
Mokslus suskirstė pagal analogiją su žmogaus gebėjimais: istorija (atmintis), poezija (vaizduotė), filosofija (protas), kurią laikė bendru mokslų pagrindu. Matematika, pasak F. Bacono, pagalbinė gamtos mokslo šaka; nepripažino M. Koperniko heliocentrinės sistemos.
Epistemologija
F. Baconas teigė, kad pažinimas yra tikrasis gamtos atvaizdas. Pažinti daiktų prigimtį žmogui neleidžia prietarai (stabai). Jų skyrė keturias rūšis: giminės – kyla todėl, kad žmogaus protas yra ribotas, olos – dėl auklėjimo, įpročių, polinkių ar individualios prigimties, aikštės – dėl kalbos netikslumo ir neaiškumo; teatro – dėl filosofijos mokyklose perduodamų klaidų.
F. Bacono įtaka
F. Bacono darbai turėjo įtakos naujųjų laikų filosofijai bei gamtos mokslams (T. Hobbesui, J. Locke’ui, J. S. Milliui).
Kiti veikalai
Sukūrė utopinės valstybės, kurioje yra aukštas technikos lygis, tvarkomasi pagal mokslo principus, bet išlieka klasinė nelygybė, koncepciją (Naujoji Atlantida / New Atlantis 1627).
Parašė veikalus Esė, arba Politiniai ir doroviniai pamokymai (The Essayes, or Counsels Civill and Morall 1512–97, fragmentai lietuvių kalba 1980, 1986), Apie senovės išmintį (De sapientia veterum 1609).
2579