Bradley Francis Herbert (Francis Herbertas Brãdlis) 1846 01 30Clapham (Sario grafystė) 1924 09 18Oksfordas, anglų filosofas idealistas. Britų akademijos narys (1923).
1870 baigęs Oksfordo universitetą jame dirbo. Sekė G. W. F. Hegeliu, pasisakė prieš empirizmą, pragmatizmą ir utilitarizmą. Filosofiją suprato kaip vieningą, į atskiras šakas (į epistemologiją, etiką, logiką ir t. t.) neskaidomą mokslą. Filosofijos objektu laikė tikrosios būties, tai yra absoliuto, pažinimą. Absoliutą apibrėžė kaip mąstymą arba asmenį, o ne materiją. Etikoje vienas pirmųjų iškėlė klausimą, kodėl asmeniui reikia būti doram. Kritikavo individualizmą, gynė požiūrį, kad asmenybė ir dorovė yra socialinės prigimties. Žmogaus moralinę pareigą grindė poreikiu ugdyti savo gerąjį Aš (blogojo Aš priešybę). Dorovės pagrindu laikė ne tam tikrą visuomenę, bet religiją.
Francis Herbert Bradley (1920)
Plėtojo faktų teoriją. Anot F. H. Bradley, faktais galima grįsti tam tikrą tikėjimą, bet ne faktais remiantis įtikima ar atsisakoma tikėjimo. Istorijos faktus laikė aiškiomis ar paslėptomis išvadomis, gautomis samprotaujant, todėl istorija nėra mokslas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Kritinės istorijos prielaidos (The Presuppositions of Critical History 1874), Etikos tyrinėjimai (Ethical Studies 1876), Logikos principai (The Principles of Logic 2 tomai 1883), Regimybė ir tikrovė (Appearance and Reality 1893), Esė apie tiesą ir realybę (Essays on Truth and Reality 1914), Aforizmai (Aphorisms 1930), Esė rinkinys (Collected Essays 2 tomai 1935).