Rous Francis Peyton (Fransis Peitonas Ráusas) 1879 10 05Baltimorė (Merilando valstija) 1970 02 16Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų patologas. Daugelio šalių medicinos draugijų ir akademijų narys.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1905 baigęs Johnso Hopkinso universitetą Baltimorėje iki 1909 dirbo mokslo tiriamąjį darbą Mičigano universitete. 1909–70 dėstė Rockefellerio universitete Niujorke (nuo 1945 profesorius konsultantas). 1911 nustatė, kad vištų sarkoma gali būti perduodama ne tik įtrynus naviko ląstelių, bet ir sušvirkštus jo ekstrakto mikroskopinių dalelių; šių tyrimų pagrindu sukūrė vėžio virusinės kilmės teoriją, atrado onkovirusus. Tyrė kraujo ir limfocitų sandarą, leukemiją, gerybinius navikus, tulžies pūslės ir kepenų fiziologiją. Per I pasaulinį karą su J. R. Turneriu ir O. H. Robertsonu sukūrė citrato ir gliukozės tirpalą, padedantį ilgai išlaikyti ir saugantį nuo krešėjimo kraują, prisidėjo prie pasaulinio kraujo banko įkūrimo 1917 netoli Belgijos fronto linijos. Parašė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių.
Francis Peyton Rous
Knygos
Knyga Modernusis mirties šokis (The Modern Dance of Death, 1929).
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1966, su Ch. B. Hugginsu).