Francis Picabia
Picabia Francis (Fransis Pikabijà) 1879 01 22Paryžius 1953 11 30Paryžius, prancūzų dailininkas. 1895–97 lankė paskaitas Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje.
Kūryba
1903–08 tapė impresionistinius gamtos, miesto peizažus, juose ryšku C. Pissarro, A. Sisley įtaka. Vėliau perėjo prie kubizmo (buvo grupuotės Aukso pjūvis / Section d’Or narys). 1912–13 plėtojo orfizmą, sukūrė labai spalvingų, kontrastingų paveikslų (Raudonas medis, Šokis prie šaltinio, abu 1912), kai kuriuose yra futurizmo dailės bruožų, protodadaistinių elementų (Edtaonisl 1913). 1913 dalyvavo parodoje Armory Show Niujorke (pirmoji didelė tarptautinė moderniojo meno paroda Jungtinėse Amerikos Valstijose), 1915–16 čia aktyviai bendradarbiavo su A. Stieglitzu (pradėjo leisti žurnalą 291), M. Duchamp’u. Susidomėjęs dada pradėjo kurti provokatyvius, miesčionišką gyvenimą išjuokiančius, su aliuzijomis į seksualumą paveikslus ir piešinius, kuriuose antropomorfines formas jungė su mechanizmų detalių motyvais (Meilės paradas 1917).
F. Picabia. Meilės paradas (aliejus, 1917; © LATGA / ADAGP, 2020)
Europoje prisijungė prie dada judėjimų įvairiuose miestuose: Barselonoje (čia 1917 įsteigė žurnalą 391), Ciuriche (bendradarbiavo su J. Arpu, T. Tzara), Paryžiuje. Gyvendamas Paryžiuje sukūrė charakteringų dadaistinių koliažų (Šiaudinė skrybėlė? apie 1921, Dantų krapštukai, apie 1924), parašė dadaistinių eilėraščių, prieš meno institucionalizavimą nukreiptų pamfletų, nutapė plokščių formų mįslingų figūrinių paveikslų (Ispaniška naktis 1922). 1921–24 dalyvavo siurrealistų parodose. Eliziejaus Laukų teatre sukūrė kostiumus ir scenovaizdį baletui Atšaukiamas (Relâche, pagal E. Satie muziką, 1924). Nuo 1925 gyveno Mougins’e (prie Kanų). Čia sukūrė figūrinių paveikslų ciklą Pabaisos (Pirmasis susitikimas 1925–26, Bučinys, apie 1924–27, būdinga iškraipyti veido bruožai, nutrūkstantis kontūras, ryškios spalvos, pastozinė tapysena), ironiškai perkūrė kai kuriuos žymių Renesanso ir baroko dailininkų (Piero della Francescos, S. Botticelli, G. Reni, Michelangelo, Tiziano, P. P. Rubenso) kūrinius (ciklas Permatomi paveikslai / Transparencies). 4 dešimtmetyje nutapė realistinės tapysenos, abstrakčių paveikslų, ekspresionizmo bruožų turinčių peizažų, 5 dešimtmečio pradžioje – natūralistinės raiškos erotinių paveikslų (Moterys su buldogu 1940–42). 1945 grįžęs į Paryžių, tarsi apibendrindamas kūrybą, daugelyje kūrinių naujai interpretavo anksčiau jo paties plėtotus stilius arba derino kelis skirtingus (Aš klausiu savęs, Cinizmas ir amoralumas, abu 1949).
1179
Écrits 2 vol. Paris 1975–1978; Schriften 2 Bde. Hamburg 1983.