Largo Caballero Francisco (Fransiskas Lárgas Kabaljèras) 1869 10 15Madridas 1946 03 23Paryžius, Ispanijos politikas, profesinių sąjungų veikėjas. Jaunystėje dirbo tinkuotoju. Nuo 1894 Socialistų partijos ir jai artimo profesinių sąjungų susivienijimo – Visuotinės darbininkų sąjungos – narys (nuo 1925 abiejų organizacijų pirmininkas). Už dalyvavimą visuotiniame streike 1917 nuteistas kalėti iki gyvos galvos, 1918 išrinktas į parlamentą ir paleistas. M. Primo de Riveros diktatūros laikotarpiu (1923–30) rėmė profesinės sąjungos bendradarbiavimą su režimu. Antrosios Ispanijos respublikos laikotarpiu (1931–39) 1931–33 buvo darbo ministras. 1933 centro dešiniosioms jėgoms laimėjus rinkimus F. Largo Caballero pažiūros tapo radikalesnės, jis buvo vienas nesėkmingo 1934 darbininkų sukilimo vadovų.
Francisco Largo Caballero
1936 rinkimus laimėjus Liaudies frontui ir kilus Ispanijos pilietiniam karui tapo ministru pirmininku ir gynybos ministru. Komunistams ir anarchistams reikalaujant atsistatydino po 1937 05 sukilimo Barselonoje. Atėjus į valdžią F. Franco, emigravo į Prancūziją. Per II pasaulinį karą nacių internuotas ir iki karo pabaigos kalintas Dachau koncentracijos stovykloje.