Pi y Margall Francisco (Fransiskas Pi i Margãlis) 1824 04 29Barselona 1901 11 29Madridas, Ispanijos politikos ir valstybės veikėjas. Teisininkas.
1847 baigė Barselonos universitetą. Nuo 1847 Madride dirbo žurnalistu, greitai įsitraukė į politinę veiklą, buvo respublikonas, dalyvavo 1854 revoliucijoje. 19 a. 7 dešimtmetyje dalyvavo nelegalioje antimonarchistų veikloje (rėmė federacinę respubliką), buvo persekiojamas. 1866–68 gyveno emigracijoje Paryžiuje. Išvertė keletą jį dominusio prancūzų anarchisto P.-J. Proudhono veikalų, bet tapo Prancūzijos pozityvistų šalininku. 1870 trumpai buvo Respublikonų partijos lyderis. 1873 vidaus reikalų ministras. 1873 06–07 prezidentas; pasiūlė radikalių reformų planą: atskirti Bažnyčią nuo valstybės, pertvarkyti kariuomenę, iki 8 valandų sutrumpinti darbo dieną, reguliuoti vaikų darbą, įvesti visuotinį pradinį mokymą.
Francisco Pi y Margall (graviūra, dailininkas Arturas Carreteras)
Dėl vidaus neramumų apkaltintas silpnumu, kortesų buvo priverstas atsistatydinti, kuriam laikui iš politikos pasitraukė. Rašė veikalus apie Ispanijos bei Amerikos istoriją, aktualius to meto politinius įvykius. Nuo 1886 kortesų deputatas; rėmė Kubos nepriklausomybę, Ispanijos regionų autonomiją.