Ribalta Francisco (Fransiskas Ribálta) 1565 07 02Solsona (Katalonija) 1628 01 13Valensija, ispanų tapytojas. Nuo 1581 Madride privačiai mokėsi dailės.
Kūryba
Ankstyvojo laikotarpio kūrybai turėjo įtakos italų manierizmas (Nukryžiavimas 1582 ar 1586). Nuo 1599 gyveno Valensijoje, čia įkūrė studiją, kurią globojo arkivyskupas J. de Ribera. Manoma, jo užsakymu F. Ribalta 1603 nutapė 19 (išliko 6) altoriaus paveikslų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai Algemesí. Sukūrė Kristaus Kūno bažnyčios Valensijoje didžiojo (Paskutinė vakarienė 1606) ir Šv. Vincento Ferero koplyčios šoninio altoriaus (Kristus pasirodo šv. Vincentui Fererui 1605) paveikslus. Kūriniuose Tėvo Pranciškaus Jeronimo Simono regėjimas (1612) ir Kelias į Kalvariją (1615) sekė Sebastiano del Piombo paveikslo modeliu, nutapė jo triptiko Rauda (1516) kopijų (Basųjų karmelitų vienuolynui Valensijoje, mažesnį variantą – ligoninei de Monserrate Madride). Paveikslams po 1620 artimas Caravaggio stilius (Šv. Pranciškus, apkabinęs nukryžiuotą Kristų 1620, Kristus, apkabinęs šv. Bernardą 1625–27).
F. Ribalta. Angelas ramina Šv. Pranciškų (aliejus, apie 1620, Prado muziejus Madride)
Kūrybai būdinga monumentalumas, natūralizmas, nesudėtinga kompozicija, realizmo jungimas su misticizmu, išryškintas žmogaus psichologinis kontaktas su Dievu, šviesa ir tamsa sustiprintas paslaptingumo įspūdis, kiekvienam šventajam suteikta individuali charakteristika.