Rude François (Fransua Riùdas) 1784 01 04Dijon 1855 11 03Paryžius, prancūzų skulptorius, grafikas. Romantizmo atstovas. Nuo 1807 mokėsi Paryžiuje E. Gaulle’io, P. Cartellier studijose. 1815–1827 gyveno Belgijoje, ten susipažino su jo kūrybą paveikusiu J. L. Davidu (vedė jo mokinę tapytoją S. Frémiet). 1827 grįžo į Prancūziją, nuo 1828 eksponavo savo kūrinius Paryžiaus Salone.
Kūryba
F. Rude. Reljefas Marselietė, arba 1792 m. savanorių išvykimas Triumfo arkai Paryžiuje (kalkakmenis, 1836)
Sukūrė mitologinių (Merkurijus, besirišantis sandalą 1827, Hebė ir Jupiterio Erelis, apie 1855), religinių (Nekaltojo prasidėjimo Mergelė Šv. Gervazo ir Protazo bažnyčioje Paryžiuje, 1827, didžiojo altoriaus bronzinis krucifiksas Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje Paryžiuje, Kristus ant kryžiaus, abu 1855), buitinio žanro (Jaunas neapolietis žvejas, žaidžiantis su vėžliu 1833) skulptūrų; daug paminklų (Napoleonas atgimsta nemirtingumui, Godefroy Cavaignackas, Balsų besiklausanti Jeanne’a d’Arc, visi 1852, Maršalas Michelis Ney 1853, visi Paryžiuje), biustų (Jacques’as Louis Davidas 1826, La Pérouse’as 1828, Gaspard’as Monge’as 1848). Svarbiausias F. Rudeʼo kūrinys – monumentalus akmeninis reljefas Marselietė, arba 1792 m. savanorių išvykimas (1836) Triumfo arkai Paryžiuje. Prancūzijos revoliucijos simboliu tapusiame reljefe klasikinė forma derinta su dinamiška kompozicija.
F. Rudeʼo kūrybai būdinga figūrų dinamika, raiški modeliuotė, monumentalumas, efektingai perteiktos emocijos, religiniuose kūriniuose ryšku viduramžių meno įtaka. Garsėjo ir grafikos kūriniais. F. Rudeʼo kūryba paveikė Prancūzijos paminklinės skulptūros raidą, jo mokinio J.‑B. Carpeaux, A. Rodino, kitų kūrybą. Dijone nuo 1947 veikia F. Rudeʼo muziejus.
2271