Fránkfurto prie Máino istòrija
Įkurtas romėnų 1 amžiuje. Apie 500 užkariautas frankų. Pirmąkart minimas 793 Karolio Didžiojo biografo Einhardo; tada vadintas Frankonofurtu (t. y. frankų brasta). Nuo 9 a. rytinių frankų karalių rezidencija. Nuo 12 a. čia buvo renkami Vokietijos karaliai, nuo 1240 vyksta kasmetinės tarptautinės prekybos mugės. 13 a. tapo savivaldis. Nuo 1356 nuolatinė Šv. Romos imperatorių rinkimo, o popiežiams nustojus karūnuoti – 1562–1792 ir imperatorių karūnavimo vieta.
Frankfurtas prie Maino Georgo Brauno (1541–1622) ir Franzo Hogenbergo (1535–90) atlase Civitates Orbis Terrarum
1372–1806 laisvasis imperijos miestas, 1815–66 laisvasis miestas. 14 a. pabaigoje turėjo apie 10 000 gyventojų. Nuo 15 a. antros pusės garsėja knygų prekyba. 16 a. priklausė protestantiškai Schmalkaldeno sąjungai, ėmė garsėti audiniais (plėtojo atsikėlę protestantai). 17–18 a. daug kartų okupuotas. 1806–10 Napoleono I įkurtos Reino konfederacijos vyriausybės rezidencijos vieta. 1810–15 Frankfurto didžiosios kunigaikštystės sostinė. 1816–66 Vokietijos sąjungos valstybių atstovų susirinkimų posėdžių vieta. 1848–49 mieste posėdžiavo pirmasis Frankfurto nacionalinis susirinkimas.
Per Austrijos–Prūsijos karą (1866) rėmė Austriją, jai pralaimėjus prijungtas prie Prūsijos. 1871 čia pasirašyta Frankfurto taika, kuria baigtas 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karas.
19 a. viduryje–20 a. tapo vienu svarbiausių Vokietijos pramonės centrų, greitai plėtėsi. 1880 kanalais sujungus Maino ir kitas upes tapo svarbiu vidaus laivininkystės uostu.
1944 miestas Sąjungininkų labai bombarduotas; po karo daugelis istorinių paminklų atstatyta.
2271
-Frankfurtas prie Maino