franklinizacija

franklinizãcija (pagal Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininko B. Franklino pavardę), gydymas aukštos įtampos (50–60 kV) elektrostatiniu lauku, kurį sukuria specialios konstrukcijos elektrodai. Franklinizacijos procedūros būna bendrosios (voro pavidalo elektrodas įtaisomas 10–15 cm virš paciento galvos) ir vietinės (2 elektrodai su adatėlėmis fiksuojami abipus gydomos kūno dalies 3–7 cm nuo kūno paviršiaus). Ore tarp elektrodo ir paciento kūno vyksta lėta elektros iškrova, daugėja aerojonų, ozono, azoto oksido, kurie dirgina odos ir kvėpavimo takų gleivinės nervų galūnėles. Šis dirginimas refleksiškai veikia daugelį organizmo funkcijų: išsiplėtus kapiliarams pagerėja organų kraujotaka, greitėja medžiagų apykaita, galvos smegenų žievėje stiprėja slopinimo procesai. Franklinizacija gydoma centrinės nervų sistemos ligos, sunkiai gyjančios žaizdos, odos niežėjimas.