Sillanpää Frans Eemil (Fransas Emilis Slanpė) 1888 09 16Hämeenkyrö (prie Tamperės) 1964 06 03Helsinkis, suomių rašytojas. 1908–13 studijavo gamtos mokslus Helsinkio universitete. 1924–27 dirbo leidykloje Porvoo. Vėliau atsidėjo kūrybai. 1963 įsteigė literatūrinę premiją jauniesiems rašytojams.
Frans Eemil Sillanpää
Sukūrė romanus Nuolankusis skurdas (Hurskas kurjuus 1919, jame perteikiama Suomijos 1918 pilietinio karo išgyvenimų), Užgesusi jaunystėje (Nuorena nukkunut 1931, filmas 1937, režisierius T. Tulio, 1956, režisierius J. Witikka, lietuvių kalba 1940 21977; vaizduojama dramatiška nusigyvenusios valstiečių giminės istorija), Gyvenimas ir saulė (Elämä ja aurinko 1916, būdinga erotiniai vaizdai), Mylima tėvynė (Rakas isänmaani 1919), Vyro kelias (Miehen tie 1932, filmas 1940, režisieriai H. Hytönenas, N. Tapiovaara), Žmonės vasaros naktį (Ihmiset suviyössä 1934, filmas 1948, režisierius V. Vaala, lietuvių kalba 1939 21966), Rugpjūtis (Elokuu 1941, filmas 1956, režisierius M. Kassila), Žmogaus gyvenimo grožis ir menkystė (Ihmiselon ihanuus ja kurjuus 1945, filmas 1988, režisierius M. Kassila).
Parašė apysakų (Hiltu ir Ragnaras / Hiltu ja Ragnar 1923), novelių (rinkinys Žmonių vaikai gyvenimo tėkmėje / Ihmislapsia elämän saatossa 1917), autobiografinių knygų (Vaikinas gyveno savo gyvenimą / Poika eli elämäänsä 1953, filmas 1955, režisierius R. af Hällströmas, Kalbu ir aiškinu / Kerron ja kuvailen 1954, Svarbiausias dienos įvykis / Päivä korkeimmillaan 1956). Kūriniuose vaizduojama kaimo gyvenimas, nacionalinės tradicijos, gausu gamtos aprašymų, mažai veiksmo, žmogus suvokiamas kaip neatskiriama gamtos dalis. Būdinga moralės, jausmų, ryšio su gamta temos. Pagrindiniai personažai – valstiečiai, samdiniai, tarnai, atstumtieji, dažniausiai grubaus, šiurkštaus charakterio, valdomi instinktų gamtos vaikai, pasyvūs, paklūstantys likimui, dažniausiai nekovojantys ir nesvarstantys savo gyvenimo prasmės, jų jausmų proveržiai vaizduojami be sentimentalumo, bet lyriškai ir švelniai. Kūrinio konfliktas dažniausiai grindžiamas personažų psichologiniais motyvais. Analizuojama ne tik psichologinių, metafizinių, bet ir biologinių veiksnių įtaka žmogaus gyvenimui. Parodoma žmogaus proto prieštaringumas, griaunamoji instinktų jėga. Būdinga vitališkumo, fatalizmo tema. Atskleidžiama socialinių aplinkybių, instinktų ir metafizinių jėgų nulemtas būties tragizmas, personažų dorovinis nuosmukis. Kūrybai būdinga santūri poetinė kalba, ironija, natūralizmo, realizmo stilistika, yra impresionizmo, romantizmo poetikos elementų. Vėlyvuosiuose romanuose ryšku pesimizmas, misticizmas. Lietuvių kalba dar išleistas romanas Silja (1940 21955).
Nobelio literatūros premija (1939).
2271