Frans Masereel
Frans Masereel
Masereel Frans (Fransas Mazerèlis) 1889 07 30Blankenberge (Vakarų Flandrijos provincija) 1972 01 03Avinjonas, Belgijos grafikas, tapytojas. 1907–10 studijavo Gento dailės akademijoje. 1911 išvyko į Paryžių, ėmė plėtoti medžio raižinio techniką. Sukūrė savitą medžio raižinio stilių: naudojo teptuką ir juodą rašalą, atsisakė tradicinio brūkšniuoto paviršiaus, pabrėžė juodų ir baltų plotų kontrastą. Per I pasaulinį karą gyveno Ženevoje, Šveicarijos žurnalams ir dienraščiams (Demain, Les Tablettes, La Feuille) kūrė piešinius, kuriems būdinga kritiškas socialinis turinys ir ekspresyvi vaizduosena. Išleido grafikos novelių be tekstų (Žmogiškosios aistros / Vingt‑cinq Images de la passion d’un homme 1918, Mano valandų knyga / Mon Livre d’heures 1919, Istorija be žodžių / Histoire sans paroles 1920).
Iliustravo T. Manno, É. Zola, S. Zweigo knygų. 1921 grįžo į Paryžių, sukūrė grafikos, tapybos (ir akvarelės) kūrinių, vaizduojančių miesto gyvenimą (Automobilis 1922, Montmartre’as, naktis 1923, Šaligatvis 1924). Vėlesnio laikotarpio kūryba politiškai angažuota, joje kritikavo karą ir kapitalizmo visuomenę (Mūsų laikų apokalipsė 1953). Sukūrė lyriškų peizažų, šventiškų, idiliškų siužetų kūrinių (Suvenyrai iš Marselio 1946, Optimistas 1957), teatro spektaklių dekoracijų, keramikos kūrinių, mozaikų. Atgaivino flamandų medžio raižybos tradiciją, turėjo didelę įtaką Belgijos grafikams. Dalyvavo Venecijos bienalėje (Didysis prizas už grafiką, 1950). 1972 Kasterlėje (Antverpeno provincija) įsteigtas F. Masereelio grafikos centras. Turėjo įtakos Lietuvos modernistinei 20 a. 2–4 dešimtmečio grafikai.
F. Masereel. Henri Le Fauconnier portretas (medžio raižinys, 1922)
2041