Schwechten Franz Heinrich (Francas Heinrichas Švèchtenas) 1841 08 12Köln 1924 08 11Berlynas, vokiečių architektas. Istorizmo atstovas.
Išsilavinimas ir veikla
Dirbo pameistriu architekto Juliaus Carlo Raschdorffo (1823–1914) studijoje. 1863 baigė Karališkąją architektūros akademiją Berlyne (mokėsi pas Karlą Bötticherį, 1806–89, Friedrichą Adlerį, 1827–1908). 1868 laimėjęs Berlyno architektų sąjungos Schinkelio prizą (už Prūsijos parlamento rūmų projektą), keliavo po Italiją. 1871–82 Berlyno‑Anhalto geležinkelio bendrovės Statybos padalinio vadovas. 1915–18 Prūsijos menų akademijos prezidentas.
Projektai
F. H. Schwechten. Grunewaldo bokštas prie Berlyno (1899)
F. H. Schwechten. Palangos dvaro rūmai (1897–1902)
Suprojektavo geležinkelių infrastruktūros pastatų (Anhalto geležinkelio stotis Berlyne, 1880, per II pasaulinį karą sugriauta, išliko fasado fragmentai) ir statinių (geležinkelio tiltai per Reino upę – Imperatoriaus, dabar Šiaurės, Mainze, 1904, Pietinis, 1910, Hohencolernų, 1911, abu Kölne, visi tiltai per II pasaulinį karą apgriauti, vėliau atstatyti), pramonės pastatų (bendrovės AEG pastatai Ackerstrasseʼs gatvėje Berlyne 1894–1907), evangelikų bažnyčių (Apaštalo Pauliaus, 1894, Šv. Simono 1897, abi Berlyne, Šv. Petro ir šv. Pauliaus Steinache, 1899, Išganytojo Bad Homburge, 1908, Jėzaus Kristaus Romoje, 1922), rūmų (Palangos dvaro, 1897–1902; dabar Palangos gintaro muziejus, imperatoriaus Vilhelmo II pilį Poznanėje, 1910, perstatyta 1944), Grunewaldo apžvalgos bokštą prie Berlyno (1899).
Svarbiausias projektas – Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčia Berlyne (1895, per II pasaulinį karą sugriauta, išsaugant bažnyčios liekanas perstatyta 1963, architektas E. Eiermannas), tapusi Vokietijos neoromaninių bažnyčių architektūros prototipu.
2271