F. J. Haydn. Medalionas Grand Opéra rūmų Paryžiuje fasade (1869, skulptorius Ch. Gumery)
Haydn Franz Joseph (Francas Jozefas Háidnas) krikštytas 1732 03 31Rohrau (Žemutinė Austrija) 1809 05 31Viena, austrų kompozitorius. Vienos klasicistinės mokyklos pradininkas. J. M. Haydno brolis. Švedijos karališkosios muzikos akademijos (1798) ir Prancūzijos instituto (1801) narys. Nuo 1738 Heinburge (prie Vienos) mokėsi skambinti klavyru, smuikuoti. Vienoje 1740–49 buvo Šv. Stepono katedros choro giesmininkas, vėliau N. A. G. Porporos akompanuotojas ir mokinys (mokėsi kompozicijos). 1759–61 grojo grafo F. Morzino kapeloje Lukavicėje (netoli Pilzeno, Čekija). Nuo 1761 kunigaikščio P. A. Esterházy rūmų kapelos vicekapelmeisteris, 1766–90 kapelmeisteris. Nuo 1781 bendravo su W. A. Mozartu. 1791–92 ir 1794–95 gyveno Londone. 1792 Vienoje pas F. J. Haydną kurį laiką mokėsi L. van Beethovenas. Nuo 1796 Miklóso II Esterházy rūmų kapelos kapelmeisteris.
Kūryba
Iš pradžių (nuo 1750) kūrė pramoginio pobūdžio muziką (divertismentai, šokiai). 1760–65 sukūrė pirmąsias simfonijas, fortepijonines sonatas, styginių kvartetus, kantatas; kūriniai keleto dalių, homofoninės faktūros, kai kuriuose ryšku C. Ph. E. Bacho įtaka. 1773–79 kūrė daugiausia religinę muziką, operas. Apie 1780 kūryboje įsitvirtino klasicistinis stilius, tobulumo pasiekė sonatos forma. 1790–95 sukūrė žymiausias simfonijas (vadinamąsias Londono), susiklostė vadinamasis klasikinis (mažasis, arba dvigubasis) orkestro tipas. Vėlyvuoju laikotarpiu (1795–1803) kūrė stambius vokalinius instrumentinius kūrinius (mišias, oratorijas), kai kuriems įtakos turėjo analogiški G. F. Händelio kūriniai.
Kūryba (daugiau kaip 1000 kūrinių) turi sąsajų su austrų, vokiečių, kroatų, serbų, vengrų muzikiniu folkloru, atspindi optimistinę F. J. Haydno pasaulėjautą. Didelės apimties kūriniuose ryšku polinkis į monumentalumą. F. J. Haydnas išryškino orkestro grupių savarankiškumą, atsisakė skaitmeninio boso. Jo kūryba turėjo įtakos W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, t. p. romantikų ir 20 a. kompozitorių muzikai.
Operos
Sukūrė 24 operas, tarp jų – opera seria Acide (1762), Negyvenama sala (L’isola disabitata, pastatyta 1779, Lietuvoje pastatyta 1994), Armida (1783), Filosofo siela (L’anima del filosofo 1791, pastatyta Florencijoje 1951), opera buffa Dainininkė (La canterina 1766), Vaistininkas (Lo speziale pastatyta 1768, Lietuvoje pastatyta 1984), Žvejės (Le pescatrici 1769, Lietuvoje pastatyta 1992; abi pagal C. Goldoni libretą), Apgauta neištikimybė (L’infedeltà delusa, pastatyta 1773), Netikėtas susitikimas (L’incontro improviso, pastatyta 1775), Mėnulio pasaulis (Il mondo della luna, pagal C. Goldoni libretą, pastatyta 1777), Tikrasis pastovumas (La vera costanza 1776), Atlyginta ištikimybė (La fedeltà premiata, pastatyta 1780), herojinė komiškoji opera Paladinas Orlandas (Orlando Paladino 1782), t. p. operų lėlių teatrui.
Simfonijos
Sukūrė 107 simfonijas, tarp jų – Rytas nr. 6 D‑dur (Le Matin 1761), Vidurdienis nr. 7 C‑dur (Le Midi 1761), Vakaras nr. 8 G‑dur (Le Soir 1761), Filosofas nr. 22 Es‑dur (Der Philosoph 1764), Lamentatione nr. 26 d‑moll (apie 1765), Alleluia nr. 30 C‑dur (1765), nr. 31 D‑dur (1765), Merkurijus nr. 43 Es‑dur (Merkury, iki 1772), Gedulingoji nr. 44 e‑moll (Trauersymphonie, iki 1772), Atsisveikinimo nr. 45 fis‑moll (Abschieds-Symphonie 1772), Maria Theresia nr. 48 C‑dur (1773?), Pasija nr. 49 f‑moll (La passione 1768), Didingoji nr. 53 D‑dur (L’Impériale, apie 1775), Mokytojas nr. 55 Es‑dur (Der Schulmeister 1774), Liepsningoji nr. 59 A‑dur (Feuer-Symphonie, iki 1769), Rokselana (Roxelane nr. 63 C‑dur, 1777?), Medžioklė nr. 73 D‑dur (La Chasse 1781), 6 Paryžiaus simfonijos (nr. 82–87), 12 Londono simfonijų (nr. 93–104).
Kiti kūriniai
Sukūrė oratorijų, tarp jų – Septyni paskutinieji mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus (Die Sieben letzten Worte unseres Erlösers am Kreuze 1794), Pasaulio sukūrimas (Die Schöpfung 1798, pagal J. Miltono poemą Prarastasis rojus), Metų laikai (Die Jahreszeiten 1801, pagal J. Thomsono poemą), solo kantatų, tarp jų – Ariadnė Nakse (Arianna a Naxos, apie 1790), 14 mišių, tarp jų – Timpanų mišios / Karo mišios (Paukenmesse C‑dur / Missa in tempore belli 1796), Heiligmesse B‑dur (1796), Nelsono mišios (Nelsonmesse d‑moll, 1798), Theresienmesse B‑dur (1799), B‑dur (1801), Mišios su pučiamaisiais (Harmoniemesse B‑dur, 1802), kitų religinių kūrinių, 16 uvertiūrų, koncertų įvairiems instrumentams ir orkestrui, tarp jų – 11 klavyrui, 4 smuikui, 3 valtornai, 2 baritonui (styginiam), 5 ratukinei lyrai, 83 styginių kvartetai, tarp jų – 6 Saulėtieji (Sonnenquartette 1771), 6 Rusiškieji (Russischen 1781), 6 Prūsiškieji (Preussischen 1787), Raitelis c‑moll, op. 74, nr. 3 (Reiterquartett 1793), Imperatorius C‑dur, op. 76, nr. 3 (Kaiserquartett 1797), instrumentiniai trio, duetai, kūriniai klavyrui, vokaliniai kūriniai, tarp jų – solo kantatos, arijos, kvartetai, tercetai, duetai, choro dainos, kanonai ir rondo, dainos (škotų, airių), muzika dramos spektakliams.
L: A. van Hoboken J. Haydn. Thematisch-bibliographisches Werkverzeichnis: 1. Bd. Instrumentalwerke Mainz 1957, 2. Bd. Vokalwerke Mainz 1971; K. Geiringer Haydn: A Creative Life in Music London 21963; J. Kremljov Jozef Gajdn Moskva 1972; L. Novak Jozef Gajdn Moskva 1973; H. C. R. Landon Haydn: Cronicle and Works 5 v London 1976–1980.
1915