Lechthaler Franz (Francas Lèchthaleris) 1890 08 03Volxheim (Reino kraštas-Pfalcas) 1967, nacių Vokietijos policijos pareigūnas, Lietuvos generalinėje srityje veikusio vokiečių 11‑tojo rezervinio policijos bataliono vadas.
Karo tarnyba
Gimė mūrininko šeimoje, pradinę mokyklą lankė Volxheime, rengėsi tapti dažytoju. 1911 pradėjo karo tarnybą. Per I pasaulinį karą tarnavo Rytų fronte (iki seržanto laipsnio). 1918, Vokietijai pralaimint karą, jo dalinys dislokuotas Kijeve, jis pats išrinktas pirmininkauti pulko kareivių tarybai. Po karo demobilizuotas.
Veikla Vokietijoje 1920–1939
1920 įstojo į Vokietijos policiją, tarnavo Aachene, Bochume ir Visbadene, 1932 gavo kapitono laipsnį. Kadangi iš pradžių neeslėpė nepasitikėjimo A. Hitleriu (savo vyram sakė, kad 1932 prezidento rinkimuose tikisi juos balsuosiant už P. von Hindenburgą, o ne už A. Hitlerį), nacionalsocialistams atėjus į valdžią sunkiai kilo karjeros laiptais: paskutinis iš savo vienmečių 1938 gavo majoro laipsnį, o jo pareiškimas stoti į Nacionalsocialistų partiją įstrigo keleriems metams, į partiją priimtas (atbuline data nuo 1933 05 01) tik tarnaudamas Königsberge.
II pasaulinio karo metai
1939 12 Lenkijoje, Pułtuske, paskirtas 11‑o rezervinio policijos bataliono vadu. 1941 vasarą šis batalionas buvo dislokuotas Kaune ir vykdė vokiečių viešosios policijos funkcijas. F. Lechthalerio žinioje buvo trys kuopos, viena jų pradėjo budėti Kauno žydų gete. Nuo 1941 07 30 faktiškai vadovavo visiems lietuvių policijos batalionams ir kitiems padaliniams: 1941 08 06 raštu informavo Kauno karo komendantą Stasį Kviecinską, kad Ostlando vermachto vado įsakymu 07 30 perėmė vadovavimą Darbo tarnybai ir visiems partizanų junginiams, pareikalaudamas, kad visi jo nurodymai būtų besąlygiškai vykdomi. 1941 08 15 F. Lechthalerio įsakymu visi Kaune buvę lietuvių kariniai daliniai buvo suskirstyti į 5 batalionus, dar suformuotos atskiros statybos, transporto ir technikos kuopos. 1941 10 03 11‑tojo rezervinio policijos bataliono vado įsakymu 2‑asis pagalbinės policijos tarnybos batalionas (vadas majoras A. Impulevičius) gavo užduotį 1941 10 06 išvykti į Minsko–Borisovo–Slucko sritis valyti plotą nuo ten užsilikusių bolševikų kariuomenės likučių ir bolševikų partizanų. Nuo tada 2‑asis batalionas perėjo tiesioginėn F. Lechthalerio žinion. Jam kontroliuojant Baltarusijoje nužudyta apie 5900 žydų.
1942 08 26 F. Lechthaleriui suteiktas policijos pulkininko leitenanto laipsnis. Rudenį dėstė taktiką policijos mokykloje Pelpline (Pamario vaivadija), Dresdene lankė vadų kursus, netrukus paskirtas 17‑ojo policijos pulko vadu. Malšino partizaninį judėjimą Lenkijoje ir Jugoslavijoje.
1943 Lietuvos generalinėje srityje vadovavo vadinamajai Lechthalerio komisijai, kuri atrinko lietuvius jaunuolius, tinkamus tarnybai lietuvių SS savanorių legione. 1943 07–1944 07 14‑osios (1‑osios Galicijos) Waffen SS grenadierių divizijos 5‑ojo policijos pulko (Galizisches SS Freiwilligen Regiment 5 (Polizei)) vadas.
Po karo. Teismo procesas
1945 06 paleistas iš britų karo belaisvių stovyklos, apsigyveno Eschwegene (Heseno žemė), kur dirbo buhalteriu. 1961 04 25 Kaselio žemės teismo nuteistas kalėti 3,5 metų. 1963 01 09 bausmė sumažinta iki 2 m., po prokuroro apeliacinio skundo ši nutartis 1963 05 06 panaikinta.
L: A. Bubnys Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) Vilnius 1998; R. Hilberg Nusikaltėliai. Aukos. Stebėtojai. Žydų tragedija 1933–1945 Vilnius 1999; P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458