von Baader Franz Xaver (Francas Ksaveras fon Bãderis) 1765 03 27Miunchenas 1841 05 23Miunchenas, vokiečių filosofas, katalikų teologas, kalnakasybos inžinierius. Bavarijos mokslų akademijos narys (1808).
Gyvenimo faktai
1781–85 studijavo Ingolstadto ir Vienos universitetuose, 1788–92 – Freibergo kalnakasybos akademijoje. 1792–96 gyvendamas ir dirbdamas Anglijoje ėmė domėtis filosofija. 1805 Lambache (Rytų Bavarija) įkūrė lakštinio stiklo gamyklą. Patobulino stiklo gamybos technologiją. Nuo 1826 Miuncheno universiteto profesorius, 1838 jam buvo uždrausta skaityti religijos filosofijos paskaitas.
Pažiūros
Mintis reiškė aforizmais, dažnai vartojo mistinius simbolius, analogijas. Idėjos artimos teosofijai. Rėmėsi J. Böhme’s panteistine filosofija; teigė, kad išsivaduojama pažinus Dievą žmogaus sieloje. Dievą suvokė ne kaip abstrakčią esybę, bet kaip pirminę valią, kuri yra visų dalykų pagrindas ir amžinas procesas. Šis procesas yra Dievo savikūra. Nepriešino dvasios gamtai, sielos – kūnui, Dievą laikė centru, pasaulį, gamtą – periferija.
Etikoje atmetė idėją, kad pakanka paklusti moralės taisyklėms (kantizmas) – žmonija turi suvokti savo vietą dieviškoje tvarkoje ir joje dalyvauti. Tokiam suvokimui būtina Dievo malonė, todėl bet kokia etinė teorija privalo paaiškinti nuodėmės ir atpirkimo sąvokas; norint būti doram vien darbų neužtenka, reikia maldų ir Bažnyčios sakramentų. Plėtojo androginijos sampratą, teigė, kad žmogus iš pradžių buvo androginiška būtybė – turėjo ir vyrui, ir moteriai būdingus bruožus. Anot F. X. von Baaderio, androginas yra žmogus, sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Žmonija vėl taps androginiška, kai pasaulis priartės prie savo pabaigos.
Franz Xaver von Baader
Kritikavo racionalizmą, empirizmą. Skirstė visuomenę į luomus, pradėjo vartoti proletaro sąvoką, skelbė idėjas, artimas krikščioniškajam socializmui. Kūrė socialinę ir ekonominę teoriją, paremtą visumos (universalizmo) idėja. Padarė įtaką F. W. J. Schellingui ir kitiems vokiečių romantikams, V. Solovjovui.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Apie Pitagoro kvadratą gamtoje (Ueber das pythagoräische Quadrat in der Natur 1798), Indėlis į dinaminę filosofiją (Beiträge zur dinamischen Philosophie 1809), Apie daiktų dvasią ir esmę (Vom Geist und Wesen der Dinge 2 t. 1811–12), Pažinimo fermentai (Fermenta Cognitionis 6 d. 1822–25), Spekuliatyviosios dogmatikos paskaitos (Vorlesungen über Spekulative Dogmatik 4 d. 1827–36), Hegelio mokyklos filosofemų apie krikščionybę peržiūra (Revision der Philosopheme der Hegelʼschen Schule Bezüglich auf das Christenthum 1839). Dar parašė fizikos, religijos ir kitų veikalų.