frãtrija (gr. phratria – brolija), gimininės gentinės santvarkos bendros kilmės giminių, arba klanų, egzogaminė grupė. Jos nariams buvo draudžiama tarpusavyje tuoktis. Gentį sudarė dvi (dualinė sistema), kartais trys fratrijos. Tokios gentys buvo matrilinijinės (ankstyvojoje stadijoje) ir patrilinijinės. Pagrindinė fratrijos funkcija buvo reguliuoti vedybinius ryšius, tai yra garantuoti, kad vedybinė partnerystė apsiribotų tik santuokomis su tos pačios genties kitos fratrijos nariais.
Manoma, kad fratrija atliko ir kitas socialines funkcijas, bet tyrėjams jos nėra gerai žinomos. Kiekviena fratrija turėjo vadą bei, kaip ir kiekviena jai priklausanti giminė, – totemą, visi fratrijos nariai laikė save broliais ir seserimis. Dėl konfliktų tarp skirtingų fratrijos giminių, rečiau – tarp fratrijų, fratrijos solidarumas ir organizacija ėmė silpti.
Vėlyvųjų stadijų fratrija jau galėjo būti ir neegzogaminė, tai yra leidžianti santuokas fratrijos viduje.