Luis de León Fray (Frajus Lùisas de Leònas) 1527Belmonte (Cuencos provincija, Kastilija-La Manča) 1591 08 23Madrigal de las Altas Torres (Ávilos provincija, Kastilija ir Leonas), ispanų rašytojas, vertėjas, mistikas, teologas. Augustinas (1544). Žymiausias vadinamosios Salamancos poetinės mokyklos Renesanso poetas. 1541–60 Salamancos universitete studijavo filosofiją ir teologiją. Salamancos universiteto profesorius (nuo 1561). 1572 dalyvavo teologiniuose disputuose, buvo oponentų įskųstas inkvizicijai, apkaltintas erezija 1572–76 kalinamas (antrasis inkvizicijos procesas vyko 1582–84). Grįžęs į universitetą 1577 dėstė scholastinę teologiją, 1578 – moralinę filosofiją, 1579 – Šv. Rašto tyrinėjimus.
Kūryba labai plati: įvairūs straipsniai lotynų kalba, teologiniai traktatai, apmąstymai apie žmogaus dorybes. Žymiausias filosofinis traktatas – Apie Kristaus vardus (De los nombres de Cristo 1583–85), žymiausias prozos kūrinys – Puikioji žmona (La perfecta casada 1583). Teologiniuose veikaluose nutolo nuo scholastikos, juose atsispindi Renesanso epochai būdinga pagarba asmenybei, neoplatonizmo ir augustinizmo idėjos.
Poetinei kūrybai būdinga geriausi ispanų Renesanso bruožai, joje derinami platoniško idealizmo, intymių religinių jausmų ir žmogaus sąsajų su gamta motyvai. F. Luisas de Leónas ją skirstė į tris dalis: originalūs tekstai, vertimai, versijos šventųjų tekstų temomis. Lyrikoje ryšku Horacijaus ir Vergilijaus įtaka, jai būdinga harmonija ir jausmingumas. Žymiausi poezijos kūriniai (išliko 34 eilėraščiai): Vienišo gyvenimo giesmė (Canción de la vida solitaria), Tacho pranašystė (Profecia del Tajo), Odė Francisco de Salinasui (Oda a Francisco de Salinas, visi išleisti 1631 F. G. Quevedo y Villegaso). Žymiausias vertimas iš lotynų kalbos – biblinis tekstas Jobo knygos išdėstymas (La exposición del libro de Job) su F. Luiso de Leóno komentarais.
-de León; -León
2440