frazeologizmai

frazeologzmai, frazeològija (gr. phrasis – posakis + logos – mokslas), pastovūs, dažniausiai vaizdingi pasakymai, turintys vientisinę reikšmę, neišvedamą iš juos sudarančių žodžių įprastinių reikšmių. Formaliai frazeologizmai gali sutapti ne tik su laisvaisiais žodžių junginiais (bãdo paũkštis, várnas gáudyti), bet ir su stambesnėmis ar smulkesnėmis už juos sintaksinėmis struktūromis (vėžỹs išvžlino mieli parnèšti, kap pykšmù, nè bèt). Ryškiausi frazeologizmai – idiomos, kurios semantiškai visiškai nemotyvuotos, nesusijusios su jų sandais virtusių žodžių įprastinėmis reikšmėmis. Visų kitų frazeologizmų reikšmės sąsaja su atraminių žodžių įprastinėmis reikšmėmis dar suvokiama, nors visada yra daugiau ar mažiau priblėsusi (netiesioginė). Mėginimai tokius reliatyviai motyvuotus frazeologizmus suskirstyti į smulkesnes bent kiek griežčiau atribojamas rūšis susiduria su rimtais sunkumais, todėl neretai tenkinamasi dvinare klasifikacija ir visi kiti frazeologizmai, liekantys nuo idiomų, vadinami bendrai: (reliatyviai) motyvuotos reikšmės frazeologizmai, laisvesnieji frazeologizmai, metaforiniai frazeologizmai (šio termino įprastinis vartojimas siauresnis) ar tiesiog neidiominiai frazeologizmai (akmeñs šrdį turti, ãsilo brólis, kap miẽtą prarjęs, pro veną aũsį įena, pro ktą išena). Kai tereikalaujama tik pastovumo (ir reprodukavimo), frazeologizmai apima ir patarles bei priežodžius, įvairias sentencijas, sudėtinius pavadinimus ir terminus; jei dar žiūrima vaizdingumo, tik dalį jų galima šlieti prie frazeologizmų.

L: Frazeologijos žodynas Vilnius 2001.

2701