Joliot‑Curie Frédéric (Frederikas Žoliò‑Kiur) 1900 03 19Paryžius 1958 08 14Paryžius, prancūzų fizikas, visuomenės veikėjas. Paryžiaus mokslų akademijos (1943) ir daugelio užsienio šalių mokslų akademijų narys. Per II pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime.
Išsilavinimas ir veikla
1923 baigė Fizikos ir chemijos mokyklą Paryžiuje. 1925–30 dirbo Radžio institute ir dėstė įvairiose Paryžiaus mokymo įstaigose. Nuo 1935 pradėjo dėstyti Paryžiaus universitete. Nuo 1937 Collège de France profesorius ir Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Atominės sintezės laboratorijos vadovas. 1946–50 Atominės energijos komisariato vadovas. Nuo 1956 vadovavo Radžio instituto laboratorijai ir Orsay branduolio fizikos institutui. 1946–58 Pasaulinės mokslininkų federacijos prezidentas. 1950–58 Pasaulinės taikos tarybos pirmininkas.
Frédéric Joliot‑Curie
Mokslinė veikla ir atradimai
Mokslinių tyrimų sritys: branduolio fizika, branduolio chemija, branduolinė technika. Nuo 1928 su žmona I. Joliot‑Curie tyrė branduolines reakcijas, sukeltas alfa dalelėmis apšaudant lengvuosius branduolius (šie tyrimai padėjo atrasti pozitroną ir neutroną). Atrado bei tyrė elektrono ir pozitrono porų atsiradimą, anihiliaciją. 1934 kartu su I. Joliot‑Curie atrado dirbtinį radioaktyvumą, numatė, kad jį gali sukelti neutronai, deuteronai, protonai. 1939 vienas pirmųjų įrodė, kad dalijantis urano branduoliui susidaro nauji neutronai ir galima grandininė dalijimosi reakcija. 1939–40 ir 1945 vadovavo pirmojo Prancūzijoje branduolinio reaktoriaus statybai.
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1935, su I. Joliot‑Curie). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1939).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje.