Frèderikas V (Frederik V) 1723 03 31Kopenhaga 1766 01 14Kopenhaga (palaidotas Roskildės katedroje), Danijos ir Norvegijos karalius, Šlėzvigo ir Holšteino hercogas (1746–66). Oldenburgų dinastijos. Kristijono VI sūnus.
Danijos ir Norvegijos sostą paveldėjo 1746 08 06 mirus Kristijonui VI, karūnuotas 1747 09 04 Frederiksborgo rūmuose Zelandijos saloje. Buvo vedęs Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio II dukterį princesę Luizę (dinastinės vestuvės įvyko 1743 11 10) – Kristijonas VI tikėjosi, kad dėl šios santuokos britai palaikys jo sūnaus pretenzijas į Švedijos sostą. Frederiko V valdymo pradžia atnešė permainų Danijos aukštuomenės gyvenime, jis tapo laisvesnis nuo griežtų pietistinių taisyklių (pietizmas), kurių laikėsi jo tėvai. Buvo atkurtos Kristijono VI uždraustos viešosios pramogos, scenos menai, gyventojų saviraiškos laisvė. Frederikas V bendraudavo su Kopenhagos gyventojais, lankydavo valstiečius; jo rezidencija Christiansborgo rūmai, anksčiau buvę uždari, tapo Danijos aukštuomenės ir paprastų žmonių susibūrimų vieta. Paties Frederiko V įtaka šalies valdyme buvo minimali – dėl stiprėjančio polinkio į alkoholį tapo visiškai priklausomas nuo savo patarėjų, nors ir dalyvaudavo monarchijos tarybos posėdžiuose.
Frederikas V (aliejus, apie 1750, Danijos nacionalinė galerija Kopenhagoje)
Pagrindiniai patarėjai (ministrai) buvo Adamas Gottlobas von Moltke (slaptasis patarėjas, viena jo užduočių buvo pasirūpinti, kad Frederikas V nemenkintų karališkosios šeimos reputacijos), J. H. E. von Bernstorffas ir Heinrichas Carlas von Schimmelmannas. Jie laikėsi antikarinių nuostatų, vengė įtraukti Daniją ir Norvegiją į Europos karus, todėl monarchija išliko neutrali per 1756–63 Septynerių metų karą, plėtojo prekybą, dėl šalies ekonominių interesų stiprino parako ir patrankų gamybos pramonę.
1754 vyriausybė iš Nyderlandų įsigijo visas Danijos Vakarų Indijos kompanijos (įkurta 1625) akcijas ir formaliai ją panaikino, o Danijos Vakarų Indijos salos (valda Karibų jūroje) pateko į Pajamų rūmų jurisdikciją. Buvo įkurta Karališkoji Frederiko ligoninė, 1753 Christianshavne atidaryta Karališkieji našlaičių namai (berniukų mokykla, veikia iki šiol).
Šiems pokyčiams turėjo įtakos karalienė Luizė, kuri skatino aktorių ir muzikantų pasirodymus. Kopenhagoje 1748 įkurtas Karališkasis Danijos teatras, 1754 – Danijos karališkoji meno akademija. 1749 įkurta pirma masonų ložė Norvegijoje.
1751 12 19 karalienei Luizei mirus, Frederikas V 1752 07 08 vedė Braunschweigo‑Lüneburgo hercogo Ferdinando Alberto II dukterį Julijoną Mariją (m. 1796). 1766 Frederikas V mirė nuo edemos. Sostą paveldėjo sūnus Kristijonas VII.
L: J. G. Busck Frederik V: A Reign without Ruler Copenhagen 2019; S. Mentz Frederik 5. Den elskværdige europæer Copenhagen 2023.
1088