Frederikas VII (Frederik VII), visi vardai Frederik Carl Christian 1808 10 06Kopenhaga 1863 11 15Lyksborg (dabar Glüksburg, Šlėzvigas‑Holšteinas; palaidotas Roskildės katedroje), Danijos karalius, Šlėzvigo, Holšteino ir Lauenborgo hercogas (1848–63). Oldenburgų dinastijos (paskutinis atstovas ir paskutinis Danijos absoliutus monarchas). Kristijono VIII sūnus.
1826 susižadėjo su giminaite Vilhelmina ir buvo išsiųstas į Ženevą, kad įgytų papildomą išsilavinimą. 1828 grįžo, netrukus susituokė, bet 1837 santuoka buvo nutraukta dėl Frederiko laisvo gyvenimo būdo (pomėgio medžioti, žvejoti, jodinėti). 1841 vedė Meklenburgo‑Strelitzo hercogytę Carolineʼą Charlottę Marianeʼą, bet 1846 sutuoktiniai išsiskyrė. Danijos sostą paveldėjo 1848 01 mirus Kristijonui VIII. Siekė Šlėzvigo ir Holšteino hercogystes išlaikyti Danijos sudėtyje, nors jų gyventojai norėjo nepriklausomos valstybės. 1848 03 dėl nepriklausomybės kilusį jų sukilimą Frederikas VII nuslopino. 1848 04 sukilėlių prašymu Prūsija, siekdama aneksuoti Šlėzvigą ir Holšteiną, stojo į karą prieš Daniją (Danijos–Prūsijos karas). 1849 10 05 Frederikas VII pasirašė naują šalies konstituciją, kuri panaikino absoliutizmą Danijoje (įsteigtas parlamentas, šalis tapo konstitucine monarchija). 1850 vedė savo sugyventinę Louisę Christinę Rasmussen.
Frederikas VII (aliejus, 1861, dailininkas Johanas Vilhelmas Gertneris, Rosenborgo rūmai Kopenhagoje)
Frederiko VII valdymo laikotarpiu suklestėjo Nacionalinė liberalų partija (veikė nuo 1854), pradėtos griauti Kopenhagos sienos, 1857 įteisinta laisvoji prekyba, 7 dešimtmetyje įsteigti pirmieji privatūs bankai. Prieš pat mirtį 1863 11 13 pasirašė naują šalies konstituciją, kuri įtvirtino Danijos ir Šlėzvigo hercogystės nedalumą. Kadangi Frederikas VII neturėjo vyriškos giminės palikuonių, įpėdiniu tapo pusbrolis Lyksborgo princas Kristijonas (Kristijonas IX).
L: B. Bramsen Ferdinand og Caroline: en beretning om prinsen, der nødig ville være konge af Danmark København 1985.
1088