„Free Cinema“ („Laisvasis kinas“), 20 a. 6 dešimtmečio anglų dokumentinio kino judėjimas. Pradininkai ir svarbiausi režisieriai: L. G. Andersonas, K. Reiszas, T. Richardsonas. Kino žurnaluose Sequence (įkūrė L. G. Andersonas, Gavinas Lambertas, Peteris Ericssonas ir K. Reiszas) ir Sight and Sound jie kritikavo komercinio kino atsiribojimą nuo realybės, pripažino tęsią režisierių J. Griersono, H. Jenningso dokumentinių filmų tradicijas. 1956 paskelbė Free Cinema manifestą, kuriame pabrėžė individo ir kasdienybės reikšmę, išreiškė tikėjimą kūrybos laisve. Kurti socialinės tematikos dokumentiniai filmai, kurių pagrindiniai veikėjai buvo iki tol anglų kine retai vaizduotų visuomenės sluoksnių atstovai (darbininkai, jaunuoliai).
Svarbiausi dokumentiniai filmai: O, svajonių šalie (Oh Dreamland 1953), Kiekvieną dieną, išskyrus Kalėdas (Every Day Except Christmas 1957, abiejų režisierius L. G. Andersonas), Mama neleidžia (Momma Don’t Allow 1955, režisieriai T. Richardsonas, K. Reiszas), Mes – vaikinukai iš Lambetho (We Are the Lambeth Boys 1959, režisierius K. Reiszas).
Judėjimui nunykus dalis Free Cinema režisierių pradėjo kurti vaidybinius filmus (dažnai pagal literatūrinės grupės Įpykę jaunuoliai rašytojų kūrinius). Free Cinema padarė įtaką pasaulinio dokumentinio kino raidai, paskatino naujų gyvenimo sričių vaizdavimą anglų vaidybiniame kine.
2766