Freiburg

Freiburg (Freburgas), Freiburg im Breisgau (Bresgau Freburgas), miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno‑Viurtembergo žemėje, netoli Prancūzijos sienos, Schwarzwaldo kalnų vakariniame šlaite.

Freiburgo panorama

231 800 gyventojų (2021).

Geležinkeliai į Karlsruhę, Bazelį (Šveicarija). Mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, elektrotechnikos, chemijos (farmacijos) pramonė. Turizmas.

Freiburgo universitetas, muzikos, pedagogikos universitetai. Mokslinio tyrimo institrutai (tarp jų – vynininkystės). Teatrai. Muziejai (miesto, miesto istorijos, gamtos mokslų, augustinų, šiuolaikinio meno ir kiti). Planetariumas.

Architektūra

Išliko gynybinių sienų griuvėsiai su 2 vartais (13 a.). Romaninė gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra (13 a., perstatyta 14–15 a., presbiterija, 1354–1513, architektas Johannesas von Gmündas, Šventojo Kapo koplyčia, apie 1330, su 16 a. skulptūromis, didysis altorius, 1517, tapyba dailininko H. Baldungo, akmeninė sakykla, 1561). Bažnyčios: gotikinė pranciškonų (1260, perstatyta 14 a.), dominikonų (17 a.), jėzuitų (1685–1705). Rūmai (11–13 a., perstatyti baroko stiliumi 16–18 a.), universiteto pastatai (1457), renesansinė rotušė (1558).

Švč. Mergelės Marijos katedra Freiburge (13 a., perstatyta 14–15 a.)

Švabų vartai Freiburge (13–16 a.)

Istorija

1120 Zähringeno grafai įkūrė laisvos prekybos miestą (iš čia Freiburgo pavadinimas: vokiškai Freiburg – laisvasis miestas). 1218 atiteko Uracho grafams (nuo tada titulavosi Freiburgo grafais), 1368 – Habsburgams. 1525 užimtas sukilusių valstiečių, per Trisdešimties metų karą (1618–48) – švedų (1632, 1638) ir bavarų (1644), 1677–97, 1744–48 (per 1740–48 Austrijos įpėdinystės karą) – prancūzų. Vėliau buvo perduotas Badenui. Per II pasaulinį karą beveik visas Freiburgo senamiestis sugriautas.

Lietuviai

16–17 a. Freiburgo universitete studijavo lietuvių didikų vaikai (Freiburgo universitetas).

1944 Freiburgo karo pabėgėlių stovykloje įkurdinta apie 350 lietuvių. II pasaulinio karo pabaigoje įsikūręs slaptas lietuvių komitetas (V. Požela, P. Raulinaitis, D. Krivickas, kun. P. Gaida-Gaidamavičius, J. Kardelis, J. Viliušis) informavo lietuvius pabėgėlius aktualiais klausimais, nuo 1945 oficialiai atstovavo lietuviams. 1945–49 Freiburgo lietuviai rotaprintu spausdino biuletenį (redaktoriai V. Požela, J. Kardelis) ir satyros laikraštį, turėjo chorą (vadovas J. Mačiulis), šokių grupę (E. Klimaitė), 1946–49 išleido 14 knygų.

1946–49 veikė lietuvių Dailės ir amatų mokykla (žymiausia lietuvių išeivijos aukštoji dailės mokykla). 1946–48 Freiburge buvo surengtos P. Augiaus, A. Galdiko, V. K. Jonyno, V. Kasiulio, V. Petravičiaus, V. Rato-Rataiskio, T. Valiaus darbų parodos.

1947 įsteigtas Lietuvių dailės institutas skyrė premijas dailininkams, rengė kultūrines diskusijas, parodas, išleido dailės leidinių. Lietuvių studijavo ir Freiburgo universitete. 1949–50 dauguma lietuvių iš Freiburgo išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.

2271